Janušava (kaimas): Skirtumas tarp puslapio versijų

2 738 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
pild.
(pild.)
|altitudė = 38
|kirčl = {{vietovardis|Janušavà||||||k=2|š=3}}
|istpav= {{pl|Januszowo, Januszów}}
}}
'''Janušava''' (arba '''''Jonušava''''') – kaimas [[Kėdainių rajono savivaldybė]]je, faktiškai [[Kėdainiai|Kėdainių]] miesto dalis. Apima [[Jonušava|Janušavos gyvenamojo rajono]] dalį tarp kelių {{KK144}} ir {{RK2006}} (Janušavos gatvės galas, dalis Topolių gatvės), taip pat kelios sodybos tarp Krakių kelio ir [[Smilga (upė)|Smilgos]] upės. Į Janušavos teritoriją įeina Kėdainių medelynas, prekybos centras [[Norfa]]. Iš šiaurės ribojasi su [[Varėnai]]s ir [[Tubiai]]s. Plečiasi nausėdijos.
 
Istoriškai Janušava vadinta visa vakarinė, virš Nevėžio slėnio iškilusi Kėdainių dalis.
<gallery>
 
Janušavos kaimas 1.JPG|Janušavos kaimo nausėdijos
[[Vaizdas:Janušavos kaimas 21.JPG|Nuo 2015–2016 m. iškilusi thumb|left|250px|Janušavos dalis šalia senojo keliokaimo Dotnuvonnausėdijos]]
[[Vaizdas:Janušavos kaimas 2.JPG|thumb|left|250px|Nuo 2015–2016 m. iškilusi Janušavos dalis šalia senojo kelio Dotnuvon]]
</gallery>
 
== Istorija ==
[[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] garbei pavadinta vietovė kūrėsi kaip vakarinis Kėdainių priemiestis. [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupas II Radvila]] ėmėsi vakarinėje aukštumoje plytėjusiuose dvaro laukuose (~[[1627]] m.) pradėjo kurti Janušavos priemiestį, suplanuodamas prie Vilniaus–Raseinių kelio didelę stačiakampę 150 x 60 m turgaus aikštę. Ši aikštė tapo ketvirtuoju miesto turgumi. Jį su netoli stovėjusiu kunigaikščio dvaru sujungė tiesi Janušavos (dabar Dvaro) gatvė. Greta ėmė kurtis [[Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia]] (nuo 1629 m.). 1643 m. [[Ona Kiškaitė-Radvilienė]] suteikė lengvatą Janušavos naujakuriams – dešimčiai metų atleido juos nuo mokesčių ir leido, neprarandant užgyvento turto, laisvai jiems išvykti iš Kėdainių. Gyvenvietė ėmė sparčiai augti, čia kūrėsi svetimšaliai (apsigyveno reformatų ir liuteronų šeimos, greičiausiai atsikėlusios iš Prūsijos ir Saksonijos. Kai kurie atvykėliai buvo garsių Prūsijoje ir Saksonijoje giminių Altenbokomų, Apeldornų, Berkenų, Bodendorfų palikuonys). [[1647]] m. Jonušas Radvila leido jai turėti atskirą antspaudą. 1648 m. patvirtinęs antspaudą didysis kunigaikštis [[Vladislovas Vaza]] suteikė Janušavai dalinį savarankiškumą, teisę turėti herbą ir rinkti bendruomenės vyresnįjį. Janušava (dar vadinta Naujaisiais Kėdainiais) faktiškai įgijo miesto teises. Janušavos herbas buvęs toks: geltoname lauke raudona kunigaikštiška [[Mitra (apdangalas)|mitra]] ir po ja, žydrame lauke, inicialo raidė I taip, kad abiejų herbų laukai būtų perkirsti ir sudaryti iš žydros ir geltonos spalvos.
 
1795 m. žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Kėdainiai ir Janušava prarado savivaldas. Janušava tapo vakarine Kėdainių miesto dalimi.<ref>[http://www.kedainiumuziejus.lt/wp-content/uploads/2018/12/K%C4%97dainiai-istorija.pdf Kėdainių istorija]</ref>
 
XIX a. pab. tai buvo šlėktų kaimas ([[bajorkaimis]]), Gedeikų valda, gyveno 291 gyventojas.<ref>{{SGKP|XV|640|Januszowo}}</ref> Priklausė Josvainių parapijai ir pasižymėjo derlingu dirvožemiu.<ref>{{SGKP|III|443|Januszów}}</ref>
 
XX a. 10-ajame dešimtmetyje didžioji kaimo dalis priskirta Kėdainiams (Janušavos gatvės galas, Skroblų, Gluosnių, Akacijų ir kt. gatvės). Likusioje kaimiškoje dalyje netrukus ėmė augti naujų namų kvartalai.
 
== Gyventojai ==
[[Vaizdas:Janušava3.jpg|thumb|250px|Janušavos dalis, XX a. pab. prijungta prie Kėdainių]]
{{dem|kolon=57|till=350|inc=1020|incmin=510
|1902|291
|1959|178
|1970|344
|1979|241
|1989|203
|2001|16
|2011|44