XVIII a. kaime įkurta [[sentikiai|sentikių]] parapija. Tuomet kaimas priklausė [[Vilniaus vaivadija]]i. XIX a. pradžioje jau būta cerkvės, amžiaus viduryje kaime gyveno apie 150 sentikių, jis priklausė [[Kauno gubernija]]i. Apie [[1870]] m. žaibas sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė stogas iš čerpių, tad 1903 m. buvo uždengtas stogas iš skardo(ant pačio stogo skardo įšlieti 1903m. skardo dangos metai - antspauduoti)cerkvė.
XX a. pradžioje parapijoje buvo 500 tikinčiųjų. [[1905]] m. atstatytapastatyta nauja, medinė [[Perelozų Viešpaties Kryžiaus cerkvė]], pristatant Bizantinio styliaus kupolą ir varpinę, panaudojant turtingos Ostrovkos Dvaro savininkės Aleksandros Pimenovos asmeninės lėšos. [[1923]] m. kaime gyveno 225 gyventojai, 1935m.[[1937]] Perelazų sentikių parapija apėmė sentikius,gyvenančius Perelozų, Gegužinės, Paparčių, Palomenės, Bagaslaviškio, Čiobiškio, Gelvonų, Musninkų, Širvintų, Jonavos valsčiuje ir Kaišiadorių apskrityjem.Jaipriklausėbuvo 1024793 parapijiečiai. [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu vokiečiai pavogė du cerkvės varpus. [[1949]] m. buvo 850 parapijiečių. Vėliau parapija ėmė nykti, po [[1980]] m. cerkvėje nebelaikomos pamaldos, [[1984]] m. parapija panaikinta. Nuo 2002 m. Perelazų cervėje, kai atvažiuoja Bendruomenės nariai, pastoviai laikomos pamaldos.
