Tradicionalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

29 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S
[[]]
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis skyrelio „Nuorodos“ pavadinimo vienodinimas.
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S [[]]
Eilutė 1:
'''Tradicionalizmas''' – pasaulėžiūra arba socialinė–filosofinė pakraipa, iškelianti ilgaamžės [[tradicija|tradicijos]] bei [[išmintis|išminties]] svarbą priešpastatant ją šiuolaikiniam [[materializmas|materializmui]] ir [[protas|proto]] reikšmės iškėlimui. Tai taip pat gali būti kontrrevoliucinės, konservatyviosios idėjos, teigiančios, kad [[praeitis]] yra visų vertybių įkūnijimas.<ref>http://terme.ru/dictionary/187/word/tradicionalizm-i-antitradicionalizm</ref> Tradicionalizmas iš dalies persipina su [[konservatizmas|konservatizmu]].
 
Tradicionalizmas nereflektuojamu pavidalu gyvavo tūkstantmečius, kuomet buvo puoselėjamas mitologinis–tradicinis pasaulėvaizdis. Tradicijos iš [[šiuolaikybė]]s takoskyra pradėjo reikštis [[XVIII a.]], kai [[Apšvieta|apšvietos laikotarpyje]] imta abejoti tradicinėmis vertybėmis ir išaukštinta proto bei materializmo svarba. XX a. pr. pradėjo reikštis reflektuotas tradicionalizmas, kurio viena ryškiausių apraiškų buvo '''''integralusis tradicionalizmas''''' arba perenalizmas, iškėlęs Tradiciją arba Amžinąją Išmintį (''Sophia Perennis''), kaip siekiamybę. Tradicionalizmo judėjimo įkvėpėjas, garsus prancūzų komparatyvistinės kultūrologijos, estetikos, menotyros šalininkas, atsivertęs į islamą, – [[René Guénon|Renė Genonas]] pabrėžė Vakaruose aukštinamo „materialių vertybių kulto“, „civilizuotumo“ reliatyvumą, kurie tradicinių civilizacijų vertybių sistemoje traktuojami kaip „barbariškumo“ apraiškos<ref>A. Andrijauskas, Lyginamoji civilizacijos idėjų istorija. – Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 2001, p. 335.</ref>. Greta jo iškilo tokie mąstytojai kaip Šri Lankos metafizikas, menotyrininkas [[Ananda Coomaraswamy|Ananda Kumarasvamis]], šveicarų metafizikas, menininkas [[Frithjof Schuon|Fritjofas Šuonas]], šveicaras eruditas [[Titus Burckhardt|Titas Burkhartas]], persų filosofas, religijų tyrėjas [[Seyyed Hossein Nasr|Saidas Hoseinas Nasras]]. Šie tradicionalistai pabrėžė būtinybę žmonijai atsigręžti į praeitį, atminti prarastą Tradiciją, kuri visame pasaulyje buvusi bendra, jie atkreipė dėmesį į simbolizmo, [[metafizika|metafizikos]], [[dvasingumas|dvasingumo]] reikšmę. Integraliojo tradicionalizmo atstovai perėmė hinduistinę laiko sampratą iš šiuolaikybę įvardijo [[Kalijuga]] – tamsos, mirties amžiumi, ir teigė, kad intelektualinis elitas turįs prikelti tūkstantmetę tradiciją, susiklosčiusią [[Satjajuga|Satjajugoje]] – tiesos amžiuje. Tradicionalizmo idėjas tęsė italų hermetikas, mąstytojas [[Julius Evola]]. Iš dalies tradicionalistinę [[Laikysena (psichologija)|laikyseną]] galima įžvelgti rumunų religijotyrininko [[Mircea Eliade|Mirčos Eliadės]], vokiečių mistiko [[ Herman Wirth|Hermano Virto]] darbuose.
 
Vienas kertinių tradicionalistų kritikos objektų yra šiuolaikinio pasaulio telkimasis ties [[materija|materijos]] gausinimu ir jos įvaldymu, beprasme mechanizacija ir skaitmenizacija, dvasingumo, estetikos, mitinio mąstymo išsižadėjimu, skirties tarp ''[[šventybė|sacrum]]'' ir ''profanum'' sunykimu.<ref>http://www.lib.ru/POLITOLOG/genon.txt</ref> Tradicionalistai gręžiasi į gimtojo krašto tradicijos arba senųjų rytų tikėjimų (ypač [[budizmas|budizmo]], [[islamas|islamo]], [[hinduizmas|hinduizmo]], [[daoizmas|daoizmo]]) gelminį pažinimą (t. y., ne tik formalų dogmų ar ritualų atkartojimą, bet persismelkimą tradicine pasaulėžiūra). Tradicionalizmas pasireiškia tiek kaip pavienių individų laikysena šiuolaikybės atžvilgiu, tiek organizuotais judėjimais ([[neopagonybė]], [[radikalioji dešinė]], [[antiglobalizmas]] ir kt.).
54 751

pakeitimas