Fernando de Noronija: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 baitai pašalinti ,  prieš 1 metus
S
Automatinis klaidų taisymas.
S (Koordinačių šablonų migravimas į Coord)
S (Automatinis klaidų taisymas.)
Salyną sudaro 21 sala, taip pat daug mažų [[salelė|salelių]] ir uolų. Plotas 19,8 km², iš jų 18 km² sudaro Didžioji Fernando de Noronijos sala. Joje yra ir aukščiausia salyno vieta – 756 m. Kitos didesnės salos – Rata, Mejas, Sela Gineta, Rasa. Klimatas tropinis. [[Lietingasis laikotarpis]] trunka nuo sausio iki rugpjūčio, sausasis – nuo rugpjūčio iki sausio. Salas dengia pievos, laukiniai vynuogynai, krūmynai. [[Miškai]] iškirsti XIX a. kuomet ten buvo kalinių trėmimo vieta, kad šie nepasigamintų plaustų. Aplinkiniuose vandenyse gausu [[delfinai|delfinų]], [[jūriniai vėžliai|jūrinių vėžlių]], salose gyvena endeminės paukščių rūšys.
 
2009 m. Fernando de Noronijoje gyveno 3,0 tūkst. gyventojų. PastoviaiNuolat gyvenama tik pagrindinė sala. Svarbiausia gyvenvietė – Vila dos Remediosas. Vystomas [[turizmas]], salos mėgiamos serfingo, povandeninio nardymo entuziastų.
 
Tikslus salų atradėjas nėra žinomas, manoma, kad jas [[1501]]–[[1502]] m. galėjęs atrasti portugalų keliautojas [[Fernão de Noronha]], nors į atradėjus pretenduoja ir [[Gaspar de Lemos]]. Pirmasis salas aprašė [[Amerigas Vespučis]] ([[1503]] m.). Salos ilgą laiką neturėjo pastovaus valdovo – jas buvo užėmusi Anglija, Prancūzija, Nyderlandai, kol [[1737]] m. savo valdžią įtvirtino [[Portugalija]]. [[1770]] m. įkurta pirmoji nuolat gyvenama gyvenvietė – Vila dos Remediosas. Nuo XVIII a. tapo kalinių trėmimo vieta. 1822 m. salų priklausomybė perėjo Brazilijai. 1988 m. 70 % salyno paskelbta nacionaliniu parku, o 2001 m. Fernando de Noronija drauge su [[Rokos atolas|Rokos atolu]] įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą.
309 885

pakeitimai