Perudžinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''PietrasPjetras Perudžinas''' arba tiesiog '''Perudžinas''' (it. '''Pietro Perugino''', tikr. ''Pietro di Cristoforo Vannucci'', apie [[1450]] - –[[1523]] m.) – [[Italija|italų]] [[Renesansas|Renesansorenesanso]] dailininkas iš [[Umbrija|Umbrijos]].

PietrasPjetras Perudžinas pagarsėjo kaip [[Rafaelis|Rafaelio]] mokytojas. Tarp žinomiausių jo darbų -– freska „Raktų įteikimas“ [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčioje]] (1482). Tarp kitų darbų išsiskiria freskos ''Collegio del Cambio'' gildijoje Perudžoje (1497-1500).

PietrasPjetras Vanučis gimė apie [[1450]] m. Čita dela Pjevės (''Città della Pieve)'' miestelyje, netoli [[Perudža|Perudžos]], nuo kurios vėliau gavo savo pravardę -– Perudžinas. Spėjama, kad pirmieji mokytojai buvo Bartolomeo Caporali ir Fiorenzo di Lorenzo Perudžoje. Gali būti, kad Perudžinas dirbo [[Arecas|Arece]] kaip [[Pieras dela Frančeska|PieroPjero dela Frančeskos]] pagalbininkaspagalbininku kartu su [[Luca Signorelli|Luka Sinjoreliu]] [[Arecas|Arece]]. Apie [[1467]]-68–68 m. Perudžinas jau buvo [[Florencija|Florencijoje]]. Dar po metų dokumentuotas gimtajame miestelyje tėvo Kristoforo laidotuvėse. Apie [[1470]] m. PietrasPjetras pradėjo mokytis [[Andrea del Verrocchio|AndreaAndrėjos del Verokjo]] dirbtuvėse Florencijoje, kur sutikodirbo visą [[Plejada|plejadą]]daugelis būsimų reikšmingų Florencijos dailininkų, tokiųtarp jų kaip– [[Sandras Botičelis]], [[Leonardas da Vinčis]], [[Lorencas di Kredis]] ir kt.

Apie [[1472]] m. Perudžinas, jau kaip savarankiškas dailininkas, įstojo į [[Florencija|Florencijos]] dailininkų Šv. Luko gildiją. Manoma, kad tuo metu ir pradėjo savarankiško kūrėjo karjerą. AnotPasak [[Giorgio Vasari|Dž. Vazario]], Perudžinas greitai pasiekė pripažinimo kaip dailininkas, jo darbus buvo pradėta vežti į užsienį. [[1473]] m. dailininkas dirbo [[Siena (miestas)|Sienos]] Bernardinų bažnyčioje. Vienas reikšmingiausių Perudžino ankstyvosios kūrybos darbų -– [[1476]] m. atliktas „Išminčių pagarbinimas“ Perudžos Servitų bažnyčiai. Apie [[1480]] m. Perudžinas, kartu su kitais garsiais Italijos dailininkais, buvo pakviestas popiežiaus [[Sikstas IV|Siksto IV]]-ojo atlikti darbų Siksto koplyčioje. Su [[Pinturikjas|Pinturikjo]] pagalba PietrasPjetras nutapė 6 freskas, tačiau 3 iš jų vėliau buvo sunaikintos, atlaisvinant vietą [[Mikelandželas|Mikelandželo]] freskai [[Paskutinis teismas (Mikelandželas)|„Paskutinis teismas“]]. Freskoje „Raktų įteikimas“, kurią, manoma, nutapė pats vienas, Perudžinas pasiekė formos aiškumo ir figūrų grakštumo, būdingų vėlesniems [[Rafaelis|Rafaelio]] darbams.

[[1486]] m. Perudžinas grįžo į Florenciją, kur buvo teisiamas už gatvės muštynes. Kitas dešimtmetis Perudžinui, kaip kūrėjui, buvo pats sėkmingiausias. Nors dažnai kaltintas kaip sentimentalių ir nuosaikių paveikslų kūrėjas, PietrasPjetras sukūrė keliolikakelioliką išsiskiriančių emocionalių paveikslų, tokių kaip: „Mergelės Marijos pasirodymas prieš Šv. Bernarą“ (1489), „Pieta“ (apie 1493), „Kristaus apraudojimas“ (1495) ir geriausią savo portretą „Francesco delle Opere“ (1494). Tuo metu Perudžinas greičiausiai turėjo dvi dirbtuves: Florencijoje ir Perudžoje. Dailininkas buvo užverstas užsakymais, todėl jo kūrybos meninis lygis pradėjo smukti, nes didelę darbo dalį atlikdavo mokiniai, o pačiam dailininkui ėmė trūkti kompozicinių idėjų. [[1496]]–[[1500]] m. laikotarpiu buvo atliktas monumentaliausias Perudžino darbas -– freskos ''Collegio del Cambio'' prekybininkų gildijos pastate Perudžoje. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad prie šių freskų pridėjo ir [[Rafaelis]], maždaug tuo metu tapęs Perudžino mokiniu.

[[Vaizdas:Perugino, apparizione della vergine a san bernardo, monaco.jpg|thumb|right|280px| „Mergelės Marijos pasirodymas prieš Šv. Bernarą“ (apie [[1488]]-89–89, [[Senoji pinakoteka Miunchene]])|alt=]]

[[1500]] m. Sienos bankininkas [[Agostino Chigi|Agostinas Kjidžis]] paskelbė Perudžiną geriausiu dailininku Italijoje, tačiau jau iškart po to jo autoritetas smuko kartu su talentu. Pasikartojantys motyvai ir tam tikras jo darbų sentimentalumas tapo pernelyg akivaizdūs ir atgyvenę, lyginant su [[Leonardo da Vinci|Leonardo da Vinčio]] talentu, kuris tuo metu užvaldėsužavėjo Florenciją. Apie [[1502]] m. [[Isabella d'Este|Izabelė d’Estė]] užsakė paveikslą savo ''San Giorgio'' piliai [[Mantuja|Mantujoje]]. Po įvairių susirašinėjimų Perudžinas baigė „Meilės kovą su tyrumu“ (dabar [[Luvras|Luvre]]), kuriuo Izabelė liko nelabai patenkinta. [[Mikelandželas]] į akisatvirai Perudžiną pavadino netikusiu menininku, dėl ko pastarasis kreipėsi į teismą dėl įžeidimo, bet be didelių rezultatų. Iki [[1504]] m. Perudžinas atliko altoriaus poliptiką ''Certosa di Pavia'' vienuolyne, tikriausiai paskutinį įkvėptą savo darbą (fragmentai išsklaidyti po pasaulį). Apie [[1504]] m. Perudžinas gavo užsakymą [[Santissima Annunziata]] bažnyčiai Florencijoje -– pabaigti didžiojo altoriaus tapybą, kurią buvo pradėjes [[Filippino Lippi|Filipinas Lipis]], tačiau nebaigė dėl mirties. Šis jo darbas, nepaisant didelio užmojo, susilaukė negailestingos kritikos ir pašaipos iš kitų dailininkų ir publikos -– esą dailininkas taip ilgai atidėliojo altoriaus atidarymą tam, kad nuslėptų kaip mažai ties juo dirbo. Į tai Perudžinas atsakęs, kad ankstesni jo darbai buvo neblogesni, tačiau jais buvo žavimasi, o kad dabar tokiais pat darbais nesižavima, tai jis čia nieko negali padaryti.

Po nesėkmės Florencijoje Perudžinas grįžo į Perudžą darbui ties poliptiku ''San Agostino'' (Šv. Augustino) bažnyčioje. Apie [[1507]]-08–08 m. dirbo [[Vatikanas|Vatikane]] popiežiaus [[Julijus II|Julijaus II]]-ojo kvietimu. Tačiau tai buvo paskutinis reikšmingas Perudžino užsakymas, kurio jam taip ir nepavyko įgyvendinti, nes visus darbus [[popiežius]] perleido jo buvusiam mokiniui Rafaeliui. Grįžęs į Perudžą, Romos popiežiams ir Florencijos didikams dirbęs dailininkas nestokojo užsakymų provincijoje. Svarbiausiu jo darbu tapo San Agostino poliptikas, ties kuriuo Perudžinas užtruko bendrai paėmus apie 20 metų. Gyvenimo pabaigoje dailininkas buvo susikrovęsužgyvenęs nemažanemažai turto, įsigijęs namų Florencijoje. Po Rafaelio mirties, dailininkasPerudžinas užbaiginėjo šio nebaigtus darbus Perudžoje. PietrasPjetras Perudžinas mirė nuo [[Maras|maro]] ''Fontignano''Fontinjano miestelyje, kuriame dirbo paskutinius gyvenimo metus. Palaidotas bendrame nežinomame maro aukų kape.

Perudžinas pradėjo savo kūrybinį kelią kaip Ankstyvojoankstyvojo Renesansorenesanso dailininkas, tačiau brandžiausi jo darbai (1488–1504 m. laikotarpiu) priskiriami Aukštojo[[Aukštasis Renesansorenesansas|aukštojo renesanso]] estetikai. Perudžinas nelabai mėgo freskų techniką ir teikė pirmenybę aliejiniams paveikslams. Manoma, kad jis buvo gerai susipažinęs su [[Nyderlandai|Nyderlandų]] meistrų darbais, ypač [[MemlingasHans Memling|Memlingo]], kurio įtaka jaučiama. Didelė užsakymų gausa privertė Perudžiną prastinti savo kompozicijas ir patikėti daug darbų savo mokiniams, kas galų gale ir privedė prie dailininko talento smukimo gyvenimo pabaigoje. Kaip dailininkas, Perudžinas neabejotinai padarė didžiulę įtaką savo mokiniui Rafaeliui. [[Giorgio Vasari|Dž. Vazaris]] tikina, kad jo ir Rafaelio darbų nebuvo galima atskirti, tiek buvo įgudęs mokinys pamėgdžioti mokytoją. Tiesa, GiorgioDž. VasariVazaris Perudžino talento smukimą aiškino jo goduliu, esą dailininkas buvo užsiėmęs tiek daug užsakymų, kad rūpinosi greitesnių jų atlikimu, o ne kokybe. Daug Perudžino darbų savo laiku buvo priskiriami Rafaeliui, o ankstyvieji Rafaelio darbai dažnai beveik tiesiogiai seka Perudžino geriausių darbų kompozicijomis.

ImageVaizdas:Pietro Perugino cat06.jpg| „Išminčių pagarbinimas“ (apie [[1472]]-76–76, [[Nacionalinė Umbrijos galerija]], [[Perudža]])

ImageVaizdas:Pietro Perugino cat22.jpg| „Šv. Sebastijonas“ (apie [[1590]], [[Luvras]], [[Paryžius]])

ImageVaizdas:Pietro Perugino - The Madonna between St John the Baptist and St Sebastian - WGA17289.jpg| „Madona soste su Šv. Jonu Krikštytoju ir Šv. Sebastijonu“ ([[1493]], [[Uficių galerija]], [[Florencija]])

ImageVaizdas:Perugino - Ritratto di Francesco delle Opere - Google Art Project.jpg| „Francesco delle Opere portretas“ ([[1494]], [[Uficių galerija]], [[Florencija]])

ImageVaizdas:Pietro Perugino 011.jpg| „Kristaus apraudojimas“ (apie [[1495]], [[Piti rūmai]], [[Florencija]])

ImageVaizdas:Pietro Perugino 063.jpg| „Pieta“ (apie [[1495]], [[Uficių galerija]], [[Florencija]])

ImageVaizdas:Pietro Perugino - Madonna and Child - WGA17296.jpg| „Madona su Kūdikiu“ (apie [[1497]], [[Borgezių galerija]], [[Roma]])

ImageVaizdas:Pietro Perugino cat56.jpg| „Marija Magdalena“ (apie [[1500]], [[Piti rūmai]], [[Florencija]])

ImageVaizdas:Perugino, natività, collegio del cambio.jpg| „Šv. Naktis“ (1497 - 15001497–1500, Collegio del Cambio, [[Perudža]])

ImageVaizdas:Perugino, trasfigurazione, collegio del cambio.jpg| „Apreiškimas“ (1497 - 15001497–1500, Collegio del Cambio, [[Perudža]])

ImageVaizdas:Pietro Perugino 055.jpg| „Madona su Kūdikiu ir Šv. Jonu“ (1505-101505–10, [[Nacionalinė Londono galerija]])

ImageVaizdas:Pietro Perugino cat87b.jpg| San Agostino poliptikas „Kristaus krikštas“ (apie [[1503]]-23–23, [[Nacionalinė Umbrijos galerija]], [[Perudža]])