Piero di Cosimo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
S stilius
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Piero di cosimo, liberazione di andromeda, autoritratto.jpg|right|thumb|140px| Piero di Kozimo autoportretas paveiksle „Andromedos išlaisvinimas“]]
'''Pjeras di Kozimas''' (it. '''Piero di Cosimo''', tikr. ''Piero di Lorenzo di Chimenti'', [[1462]] m. [[sausio 2]] – [[1522]] m. [[balandžio 12]] d.) – [[Italija|italų]] [[Renesansas|renesanso]] dailininkas iš [[Florencija|Florencijos]]. Žymiausiu jo kūriniu įvardijamas paveikslas „Andromedos išlaisvinimas“ (1510–1510–15 15m., [[Uficių galerija|Uficių galerijoje]]).
== Biografija ==
 
Pjeras gimė LorenzoLorenco di PieroPjero ir AlessandraAlesandrod di CrestiKresti di Bartolomeo šeimoje [[Florencija|Florecijoje]] [[1462]] m. [[sausio 2]] d. Jis buvo pirmasis iš šeimos 8 šeimos vaikų. Pjero tėvas buvo kalviu, o ne auksakaliu, kaip teigė [[Giorgio Vasari|Dž. Vazaris]]. Anksti pastebėjęs berniuko tapybos pomėgį tėvas nusiuntė jį mokytis pas dailininką [[Cosimo Rosselli|Kozimą Roselį]], pagal kurį Pjeras prisiėmė pravardę. Neapmokamu Roselio asistentu Pjeras paminėtas 1480 m. ir tikriausiai jau prieš tai kelerius metus pas jį dirbo. [[Kozimas Roselis]] nebuvo labai gabiu menininku, bet jo kūriniai buvo neblogai perkami vietos užsakovų. [[1481]] m. Pjeras, kaipbūdamas Kozimo Roselio pagalbininkaspagalbininku, atvyko dirbti į [[Roma|Romą]] ties [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] [[freska|freskomis]]. Pasak [[Giorgio Vasari|Dž. Vazario]], Pjeras di Kozimas tapė peizažą „Nusileidimo nuo Sinajaus kalno“ freskoje, tačiau šiuolaikiniai tyrinėtojai stilistinių panašumų neranda. Taip pat, esą Pjeras nutapė keleto Romos kilmingųjų portretų. Jei [[Giorgio Vasari|Dž. Vazaris]] teisus, ši kelionė turėjo būti vienintelis Pjero di Kozimo išvykimas iš gimtojo Florencijos miesto.
 
Po darbų Siksto koplyčioje, apie [[1485]] m. Pjeras tikriausiai pradėjo savarankiško dailininko karjerą. Jo darbus sunku datuoti ir priskirti, nes jis nei vieno nėra pasirašęs, datavęs, o net ir patys garsiausi jo darbai nėra dokumentuoti. Daugiausiai Pjeras di Kozimas dirbo privačiais užsakymais mažiems temperos ir aliejiniams paveikslams, o ne freskoms viešosiose vietose. Maždaug [[1480]]-ųjų antrai pusei datuojamas vienas garsiausių jo darbų − „Moters portretas“, kuris tradiciškai įvardijamas Simonetos Vespuči portretu [[Kleopatra|Kleopatros]] įvaizdyje (Simoneta Vespuči – viena garsiausių Florencijos Renesansorenesanso moterų, vadinama [[Sandro Botticelli|Sandro Botičelio]] įkvėpėja), kuri tuo metu jau turėjo būti mirusi apie 8-108–10 metų. Tuo metu datuojamas Šv. Šeimos paveikslas Florencijos našlaičių prieglaudoje [[Ospedale degli Innocenti]].
[[Vaizdas:Piero di Cosimo - Liberazione di Andromeda - Google Art Project.jpg|left|thumb|320px| „Andromedos išlaisvinimas“ arba „Persėjas išlaisvina Andromedą“ (1510–15, [[Uficių galerija]], [[Florencija]])]]
 
[[1489]] m. minima, kad Pjeras gavo užmokestį už altoriaus tapybą ''Santo Spirito'' bažnyžioje, kurioje vaizduojamas Elžbietos susitikimas su [[Mergelė Marija|Marija]]. Nuo 1498 m. dailininkas gyveno šeimos name ''Via della Scala'' ir mokėjo mokęsčiusmokesčius kaip ūkio šeimininkas. Minima, kad jis turėjo namą ir žemės Karminjano kaime prie Florencijos. Tarp 1503 ir 1505 m. Pjeras įstojo į Šv. Luko vardo religinę dailininkų bendruomenę. 1504 m. gegužės 8 d. įstojo į Šv. Luko tapytojų gildiją. Pats tokio vėlyvo įstojimo faktas rodo, kad Pjeras nebuvo artimai susijęs su Florencijos dailininkų bendruomene. Gali būti, kad tai susiję ir su jo charakteriu, nes Dž. Vazario jis aprašytas keistuoliu, besišalinančiu žmonių, [[mizantropija|mizantropu]]. 1504 m. sausio 25 d. Pjeras di Kozimas dalyvavo komisijoje, sudarytoje iš geriausių Florencijos menininkų, nuspręsti dėl Mikelandželo „[[Dovydas (Mikelandželas)|Dovydo]]“ statulos pastatymo vietos. 1506 m. dailininkas gavo 15 [[Florinas (Florencija)|florinų]] užmokestį už Mergelės Marijos paveikslą ''Suore Muntalve'' vienuolynui (šis paveikslas buvo nusiųstas į Neapolį ir laikomas dingusiu). 1507 m. Pjeras gavo išmoką iš įtakingo Florencijos aristokrato FilippoFilipo StrozziStrocio už indėlį į procesijos mieste rengimą. FilippoF. StrozziStrocis tikriausiai užsakė žymiausiu Pjero paveikslu laikomąvertinamą „Andromedos išlaisvinimą“, kuris buvo atliktas apie 1510–1511 metus. Kitą išmoką už indėlį į procesijos dekoracijų sukūrimą Pjeras di Kozimas gavo 1515 m. pasitinkant popiežių [[Leonas X|Leoną X]].
 
Ankstyvajam Pjero stiliui būdinga [[Luca Signorelli|Lukos Sinjorelio]], [[Filippino Lippi|Filipino Lipio]] ir [[Nyderlandai|Nyderlandų]] dailininko [[Hugo van der Goes|Hugo van der Guso]] įtakaįtakos. Vėlesniuose darbuose Pjeras di Kozimas išvystė nuosavą stilių, kurį paveikė [[Leonardas da Vinčis]]. Pjero darbuose pradėjo dominuoti fantastiški pirmapradžiai vaizdai: [[faunai]], [[satyrai]], [[nimfos]], įvairios priešistorinės būtybės ir gyvūnai. Tai siejama su keistu Pjero charakteriu. Anot [[Giorgio Vasari|Dž. Vazario]], Pieras mėgo prisidėti prie miesto eitynių ir [[karnavalas|karnavalų]] įvairiomis keistenybėmis, valgė vien kietai virtus kiaušinius, nepaprastai nemėgo vienuolių dainavimo, [[gydytojas|gydytojų]] ir vaikų verksmo. Pjeras beveik visai savimi nesirūpino, o gyvenimo gale pasidarė toks ekscentriškas, kad gyveno ''„daugiau kaip žvėris, negu žmogus“''.
 
[[1490]]-ųjų laikotarpyje Florencijoje dominavęs dominikonų vienuolis [[Džirolamas Savonarola]] greičiausiai pakreipė Pjero kūrybą vėl [[Religija|religine]] linkme. Geriausiu tokio pobūdžio darbu laikoma „Jėzaus inkarnacija“, atlikta apie [[1510]] m. Kai kuriuos darbus Pieras atlikdavo savo malonumui, kas buvo neįprasta tų laikų Italijoje. Tarp jo mokinių – [[Andrea del Sarto|Andrėja del Sartas]], [[Fra Bartolomeo|Fra Bartolomėjas]] ir [[Mariotto Albertinelli|Mariotas Albertinelis]]. PierasPjeras di Kozimas mirė [[1522]] m. [[balandžio 12]] d. nuo [[maras|maro]], nors [[Giorgio Vasari|Dž. Vazaris]] tikina, kad [[1521]] m. Palaidotas ''San Pier Maggiore'' bažnyčioje [[Florencija|Florencijoje]].
 
== Darbų galerija ==