Smukučiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 16:
'''Smukučiai''' – kaimas [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajone]], [[Jurbarkų seniūnija|Jurbarkų seniūnijoje]], dešiniajame [[Mituva|Mituvos]] krante. Rytinė kaimo dalis priklauso [[Jurbarkas|Jurbarko]] miestui. Per kaimą teka [[Smukausis|Smukausio]] upelis. Iki [[1954]] m. kaimas buvo [[Smukučių apylinkė|Smukučių apylinkės]] centras. Veikia Smukučių kaimo bendruomenė (nuo [[2018]] m.).
[[Vaizdas:Smukučiai (Jurbarkai). Karjeras.JPG|miniatiūra|250px|left|Smukučių žvyro karjeras]]
 
== Istorija ==
 
Kaimo sodybos senovėje buvo ant aukšto dešiniojo Mituvos kranto. Viensėdžiuose vieni ūkininkai apsigyveno ten pat aukštumoje, dešinėje Mituvos pusėje, kiti nusikėlė į slėnį, prasidedantį nuo to antrojo Mituvos vingio ir besitęsiantį toliau į vakarus. Pro pat tą antrąjį Mituvos vingį eina kelias iš Jurbarko į [[Tauragė|Tauragę]]. Tas kelias už Mituvos vingio pakyla į kalnelį. Nuo to kalnelio pasižiūrėjus, atsiveria gražus reginys į Smukučių slėnį, kurį išilgai į vakarus kerta Jurbarko – [[Smalininkai|Smalininkų]] plentas. Už plento slėnis ruožu baigiasi ir kyla į kalną pietų pusėje. Abipus to slėnio, pietuose ir šiaurėje, auga pušynai, kurie vakarų pusėje už pusantro kilometro susilieja ir nuo čia eina didžioji Jurbarko giria į visas tris puses.
Smukučių kaimas nedidelis: [[1569]] m. inventoriuje (Istorijos archyvas I, 580 psl.) tėra užrašyti 9 valakai žemės. Smukučiai nedaug tėra prasiplėtę ir mūsų laikais. Ūkininkų dirvos slėnyje pakankamai derlingos, aukštai daugiau priesmėlio, bet darbštūs ir rūpestingi ūkininkai gerai gyveno. Smukučių kaimo vardu buvo vadinamas vandens malūnas ties senosiomis Smukučių sodybomis, kur Mituva, pirmąjį (rytinį) vingį sumetus, teka į pietvakarius. Tuo malūnu plačiai naudojosi aplinkiniai ir net tolimesnieji ūkininkai.
Smukučiuose buvo gerų dainininkų.
Iš Smukučių kaimo buvo teisininkas, [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] profesorius ir Teisingumo ministras [[Antanas Tamošaitis]], teisės mokslų daktaras, [[1940]] m. [[liepos 12 d.]] [[Kačerginė|Kačerginėje]] (netoli [[Kaunas|Kauno]]) bolševikų [[NKVD]] suimtas ir gale metų Kauno kalėjime nukankintas. Jo veiklų brolį ūkininką Petrą ir Petro dukterį Eleną bolševikai ištrėmė į [[Sibiras|Sibirą]]. Motina iš sielvarto mirė. Ji buvo veikli draugijose ir susirinkimuose.
Iš Smukučių ir daugiau buvo ištremtų šviesių ūkininkų.
Smukučių kaimas minėtame inventoriaus sąraše lenkiškai užrašytas Užusmukowskie. Jų ribos apsakytos šitos: iš rytų pusės — [[Dainiai]], iš pietų — [[Kalnėnai (Jurbarkai)|Kalnėnai]], iš vakarų — tretieji Kalnėnai, iš šiaurės — didžioji giria. Iš tų ribų aptarimo matyti, kad anie Užusmukoyskiai yra tie patys Smukučiai.
Smukučiuose tada gyveno: Juraga Zubaitis, Kasperas Jonaitis, Jurgis Barzdahis, Mačys Juknaitis, Petrikas Jokūbaitis, Petras Jurgaitis, Normantas Vaitkaitis. Buvo bent keli Jokūbaičiai, Jurgaičiai ir Jonaičiai. Visos pavardės galūnėmis -aitis (jurbarkiškių šnekta ta galūnė -atis: Jonatis, Jurgatis…) Smukučiai tada turėjo 9 valakus prastos žemės ir mokesčius mokėjo kaip Kalnėnai. Kai kurie Kalnėnų ir Smukučių gyventojai dar naudojosi žeme tarpgiriuose ir už tą žemę, padalintą margais, atskirai mokėjo mokesčius.
Smukučiai nuo seno apsupti pušynų prie pat kaimo iš šiaurės pusės. Vadinamas Pušynaitis, kuriame buvo kapinės (šiuo metu senkapį žymi kryžius ir atminimo lentelė) siekė Mituvos šlaitą, toliau į šiaurę buvo Rėtis, Gudgiris, [[Vanaginė]], Eglynė, Lygšilis. Toliau į šiaurę ir į vakarus buvo didžioji Jurbarko giria.
 
== Gyventojai ==