19:41, 4 kovo 2019 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S Atmestas Ercé pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (अंजानी keitimas) Žyma: Atmesti ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 22:12, 29 liepos 2019 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 112 keitimai S vikifikuota
Eilutė 13: {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas \| color = pink \| lotpav = Anser erythropus \| autorius = Linnaeus \| metai = 1758 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Mažoji žąsis''' (~~{{la\|~~''Anser erythropus~~}}, {{en\|Lesser White-fronted Goose}}, {{de\|Zwerggans}}~~'') - – [[žąsiniai paukščiai\|žąsinių]] (''Anseriformes'') būrio paukštis. == Išvaizda == Mažoji žąsis yra [[žąsys\|naminės žąsies]] dydžio. Balta dėmė ant kaktos gerokai didesnė už [[baltakaktė žąsis\|baltakaktės žąsies]], aplink akis – oranžinis žiedas. Patino ir patelės balta dėmė kaktoje nusitęsia už linijos, jungiančios priekinius akių kraštus. Nugara rudai pilka, juosmuo pilkesnis. Plasnojamosios plunksnos pilkai juodos su baltais stiebais. Pagurklis, krūtinė ir kūno šonai šviesiai pilki. Ant krūtinės – netaisyklingos juodos dėmės. Pilvas ir pauodegys balti. Snapas gelsvai rožinis, nagas balsvas. Kojos raudonai geltonos. Jauniklių visos spalvos blankesnės nei suaugusiųjų, baltos dėmės kaktoje nėra, pilvas vienspalvis, snapas juosvai pilkas, kojos pilkai geltonos. Aplink akis – šviesiai geltonas žiedas. == Paplitimas == Gyvena šiaurinėje [[Eurazija\|Eurazijoje]] nuo [[Norvegija\|Norvegijos]] iki [[Čiukčių kalnynas\|Čiukčių kalnyno]]. [[Europa\|Europinėje]] dalyje arealas siekia [[Arkties vandenynas\|Arkties vandenyną]], o [[Azija\|azijinėje]] – [[Obė\|Obės]], [[Jenisejus\|Jenisejaus]], [[Lena\|Lenos]] žemupius. Į pietus paplitusi iki šiaurinės [[medžių riba\|medžių ribos]]. Žiemoja [[Pietų Europa\|Pietų Europoje]], [[Viduržemio jūra\|Viduržemio]], [[Juodoji jūra\|Juodosios]], [[Kaspijos jūra\|Kaspijos]] jūrų bei [[Persų įlanka\|Persų įlankos]] pakrantėse, [[Pietryčių Azija\|Pietryčių Azijoje]]. Iš visų per [[Lietuva\|Lietuvą]] praskrendančių laukinių žąsų, mažoji žąsis visada buvo pati rečiausia. == Biologija == Peri ir gyvena ne tik [[tundra\|tundroje]], bet ir kalnų žemupiuose, kalnų ežeruose, pajūrio uolėtuose skardžiuose. Žiemoja pajūryje, atvirose stepėse, [[lyguma\|lygumose]]. Į tolimas keliones skrenda labai aukštai, o šiaip skraido netvarkingais pulkais. Mažosios žąsys iš poilsio ar maitinimosi vietų iš karto pakyla labai aukštai, o leidžiasi – labai staigiai. Iš visų žąsų tai yra pati baikščiausia rūšis. Apsistoja tik nuošaliose vietovėse. Nakvoja sekliuose vandenyse tankios augalijos prieglobstyje. Perimvietėse lizdai vienas nuo kito gana toli, gerai užmaskuoti, sunkiai prieinami: tarp skurdžių krūmynų, upių, pajūrio skardžiuose, tarp akmenų ir uolų, kalnų atšlaitėse tarp [[samanos\|samanų]] plotelių. Lizdai sukraunami negrabiai, netaisyklingai iš pernykščių sausų augalų, šakelių, samanų, pūkų. Vienoje dėtyje paprastai būna 4–6 kiaušiniai, sveriantys apie 74 [[gramas\|gramus]]. Patelė peri apie 27 dienas. Tik išsiritusius jauniklius abu poros nariai veda į dar nuošalesnę vietą. Šiuo laikotarpiu mažosios žąsys būna dar paslaptingesnės ir atsargesnės. Eilutė 34: == Šaltiniai == {{Išnašos}} * ''Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga.'' Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990. {{Vikižodynas\|mažoji žąsis\|no=T}}

Mažoji žąsis: Skirtumas tarp puslapio versijų