Požeminis vanduo: Skirtumas tarp puslapio versijų

119 pridėta baitų ,  prieš 1 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas 78.58.10.23 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nestea keitimas))
S
[[Vaizdas:Pozeminis vanduo.svg|350px|thumb|350px|Požeminis vanduo pagal slūgsojimo gylį]]
'''Požeminis vanduo''' – [[vanduo]], esantis nuogulų, nuosėdų, [[uoliena|uolienų]] porose ir plyšiuose, taip pat [[mineralas|mineralų]] [[kristalinė gardelė|kristalinėse gardelėse]]. Požeminis vanduo būna skysto, kieto ir dujinio būvio<ref>[https://www.vle.lt/Straipsnis/pozeminis-vanduo-6732 Požeminis vanduo]</ref>.
 
'''Požeminis vanduo''' – [[vanduo]], esantis nuogulų, nuosėdų, [[uoliena|uolienų]] porose ir plyšiuose, taip pat [[mineralas|mineralų]] [[kristalinė gardelė|kristalinėse gardelėse]]. Požeminis vanduo būna skysto, kieto ir dujinio būvio.
 
== Požeminės hidrosferos ==
 
Dideli skysto vandens ištekliai slūgso [[žemės pluta|žemės plutoje]]. Požeminė [[hidrosfera]] skirstoma į tris aukštus:
 
 
== Susidarymo procesas ==
 
Požeminis vanduo susidaro įvairiausiais būdais. Drėgmės pertekliaus zonose požeminis vanduo susidaro [[Žemės atmosfera|atmosferos]] [[krituliai|krituliams]] infiltravus į nuogulas ar uolienas. Aridinėse zonose požeminis vanduo dažniausiai pasipildo iš paviršinių vandens telkinių – [[jūra|jūrų]], [[upė|upių]], [[ežeras|ežerų]] [[pelkė|pelkių]]. Dalis požeminio vandens per plyšius atkeliauja iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių. Labai maža požeminio vandens dalis susidaro vykstant [[dūlėjimas|dūlėjimo]] ir [[metamorfizmas|metamorfizmo]] procesams, kai kinta uolienų mineralinė sudėtis ir vanduo išsiskiria iš buvusių mineralų.
 
== Klasifikacija ==
 
* Pagal vandenyje ištirpusių druskų kiekį požeminis vanduo skirstomas į gėlą ir mineralinį;
* Pagal slūgsojimo gylį: [[dirvožemis|dirvožemio]] (podirvio), [[gruntinis vanduo|gruntinis]] ir tarpsluoksnis;
 
=== Gruntinis vanduo ===
 
Vanduo, prasisunkęs pro dirvožemį ir susilaikęs virš pirmojo vandeniui nelaidaus sluoksnio, susidaro vadinamąjį gruntinį vandenį. Pakeliui jis praturtėja dirvožemio tirpalų komponentais – anijonais ir katijonais. Kadangi dirvožemiai labai priklauso nuo klimato, tai jo zonų fizinių geografinių savybių įgyja ir gruntinis vanduo: drėgmės pertekliaus miškingose zonose vanduo būna mažiau mineralizuotas (iki 1000 mg/l), rūgštesnis ir negilus, o drėgmės nepertekliaus zonose ([[stepė|stepėse]], [[pusdykumė|pusdykumėse]]) gruntinis vanduo labai mineralizuotas (iki 30 000–100 000 mg/l), šarminis ir giliai (20–50 m).
 
=== Tarpsluoksninis vanduo ===
 
Visi gilesni vandeningieji sluoksniai, įsprausti tarp vandeniui nelaidžių sluoksnių, sudaro tarpsluoksninį požeminį vandenį. Jis laikosi tarp puraus grunto dalelių, plyšiuose, kertančiuose masyvias [[uoliena|uolienas]], tuštumose, susidarančiose dėl ištirpimo, dėl vulkaninių dujų išsiskyrimo ir kt. sluoksnis, kuriame daug porų, plyšių arba tuštumų – ertmių, prisipildžiusių vandens, laikomas '''vandeninguoju'''. Vandeninguosius sluoksnius skiria '''vandensparos''' – vandeniui nelaidūs (pavyzdžiui, molio) sluoksniai.
 
 
== Panaudojimas ==
 
Požeminis vanduo naudojamas buityje, [[pramonė]]je, [[žemės ūkis|žemės ūkyje]], išskyrus dirvožemio vandenį. [[Lietuva|Lietuvoje]] vandens tiekimui naudojamas beveik vien požeminis vanduo, kuris išgaunamas [[vandenvietė]]se, naudojant [[gręžinys|gręžinius]].
 
==Šaltiniai==
{{reflist|2}}
 
== Literatūra ==
 
* A. Basalykas, „Žemė – žmonijos buveinė“, Vilnius „Mokslas“, 1985 m.
 
==Nuorodos==
 
 
[[Kategorija:Hidrologija]]
12 808

pakeitimai