Virškinimo sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Klaidingai parašytas žodis
→‎Šiuolaikinės mitybos problemos: copyvio https://www.mokslobaze.lt/mityba-ir-virskinimas.html
Eilutė 6:
Žmogaus virškinimo sistema prasideda [[burnos ertmė|burnos ertme]]. Maistui esant [[burna|burnoje]], kiti virškinimo organai refleksiškai paruošia toliau jį perdirbti. Iš burnos maisto tyrė patenka į [[stemplė|stemplę]], iš jos – į [[skrandis|skrandį]]. Toliau maistas slenka [[žarnynas|žarnynu]], nesuvirškintos atliekos pasiekia [[tiesioji žarna|tiesiąją žarną]] ir per [[išangė|išangę]] pašalinamos lauk. Virškinimo sistemai dar priklauso dvi stambios liaukos – [[kepenys]] ir [[kasa]], kurios gamina virškinimo sultis. Be to, virškinimo sistema gamina [[hormonas|hormonus]] ir dalyvauja apsauginėse reakcijose. Virškinimo organų sistemoje yra perdirbamos maisto ir energetinės medžiagos, kad jas lengviau galėtų įsisavinti [[Audinys (reikšmės)|audiniai]] ir [[ląstelė]]s ([[virškinimas]]).
[[File:Virškinimo sistema lietuvių ir lotynų kalbomis.png|thumb|408x408px|Virškinimo sistema lietuvių ir lotynų kalba]]
 
== Šiuolaikinės mitybos problemos ==
Medžiagų apykaita yra nuosekli vykstančių biocheminių grandinių reakcijų ląstelėje visuma. Reakcijose dalyvauja pradinių medžiagų molekulės, o išsiskiria reakcijos produktai. Viso, kas gyva, pradinė fotosintezės reakcija vyksta ląstelės chloroplaste. Gyvieji organizmai gyvi tol, kol iš aplinkos ima medžiagas, jas perdirba supanašindami į savąsias, pasisavina iš jų energiją, atstato suirusius ląstelių organoidus, o į aplinką išskiria medžiagų apykaitos produktus. Šis labai sudėtingas medžiagų skaidymosi sintezės ir energijos virsmų procesas ląstelėse vadinamas medžiagų apykaita. Dėl sudėtingų biocheminių reakcijų medžiagų apykaita vykdo dvi funkcijas:
 
1) statybinę,
 
2) energetinę.
 
Apykaitos procesai skirstomi į du vienas po kito vykstančius procesus: išorinį (medžiagų pasisavinimas iš aplinkos ir jų išskyrimas į aplinką), vidinį (biocheminiai veiksmai ląstelėje).
 
Medžiagų ir energijos apykaitos sudedamosios dalys:
 
1) mityba,
 
2) kvėpavimas,
 
3) kraujotaka,
 
4) šlapimo išskyrimas.
 
Šiuolaikinės mitybos problemas itin įtakoja per pastaruosius dešimtmečius gerokai pasikeitusios žmogaus darbo ir buities sąlygos. Kasdien daugėja žmogų pavaduojančios technikos, ji nuolat tobulėja. Todėl žmogus sunaudoja vis mažiau energijos, vis daugiau laiko praleidžia sėdėdamas prie televizoriaus, automobiliuose, kavinėse ir panašiai. Taigi energijos žmogui dabar reikia mažiau nei tuomet, kai jam tekdavo sunkiai fiziškai dirbti, o maistas, iš kurio tos energijos semiamasi, tapo kaloringesnis. Gaminama ir suvartojama daugiau rafinuotų (išgrynintų) maisto produktų.
 
Rafinuotas maistas teikia žmogaus organizmui daugiau energijos nei natūralus, bet jis turi labai mažai arba visai neturi vitaminų ir skaidulinių medžiagų. Kur kas daugiau suvartojama cukraus ir gyvulinių riebalų. Anksčiau kaloringus pyragus, pyragaičius ir tortus žmonės valgydavo tik per šventes, o dabar jais mėgaujamasi kada panorėjus. Taigi, dabartinėmis sąlygomis energijos sunaudojama mažiau, o gaunama daugiau.
 
Didžiausia šiuolaikinio žmogaus bėda yra ta, kad jis atitolęs nuo gamtos, pamiršęs jos dėsnius ir galias. Žmogus pats sukūrė savo gyvenimo taisykles, gamina nenatūralų maistą, vartoja sintetinius vaistus. Didžiulę žalą savo kūnui žmogus daro netinkamai maitindamasis. Jis valgo per daug, per dažnai, vartoja per daug gyvulinės kilmės maisto produktų. Nenatūralus maistas yra nevertingas. Po ilgo terminio apdorojimo jame lieka tik nereikalingos kalorijos. Toks maistas neteikia organizmui jokios naudos, atvirkščiai - jis organizmui yra žalingas, nes jam virškinti naudojama brangi organizmo gyvybinė energija. Be to, organizme lieka visokių šlakų (kenksmingų medžiagų), alinančių mūsų nervų sistemą ir ardančių sveikatą. Netinkama mityba, mažas judrumas sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, o tai, savo ruožtu, įvairias ligas: infarktą, aterosklerozę, cukrinį diabetą, akmenligę, nutukimą.  Dabar ir visame pasaulyje, ir Lietuvos gyventojai vartoja per daug gyvulinių riebalų ir nepakankamai augalinių riebalų, įvairių šviežių vaisių ir daržovių.  Ne taip jau lengva sveiką žmogų įtikinti, kad jo sveikata ir gyvenimo trukmė priklauso nuo mitybos. Tinkamo maitinimosi svarba deramai įvertinama dažniausiai tik pašlijus sveikatai. Todėl sveiko gyvenimo įgūdžius reikia ugdyti jau nuo mažens.
 
== Pagrindinės virškinimo organų sistemos funkcija ==