Baltarusių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 90.138.32.54 (Aptarimas) darytas keitimas 5293812
Pataisyti pavadinimai į artimesnius lietuvių kalbai: Pvz. Vietoj baltarusių(gudų) ištaisyta į gudų(baltarusių).
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 1:
{{kalba|kalba=BaltarusiųGudų (gudųbaltarusių) kalba<br /> ''беларуская мова'' |spalva=lawngreen|
šalys= [[Baltarusija|Gudijoje (Baltarusijoje)]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Lietuva|Lietuvoje]] ir dar 13 šalių|
kalbančiųjų=7-8 mln.|
vieta= į šimtuką nepatenka|
Eilutė 10:
iso639-3=bel|
sil=}}
'''BaltarusiųGudų (gudųbaltarusių) kalba''' (''Белару́ская мо́ва'') – viena iš trijų [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų kalbų]], daugiausia paplitusi [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir rytų [[Lenkija|Lenkijoje]]. [[Baltarusija|Baltarusijos Respublikos]] valstybinė kalba (kartu su [[rusų kalba]]). Iš viso šnekančių baltarusių kalba yra apie 7-8 milijonai žmonių.
 
Nuo rusų kalbos skiriasi dalimi žodyno, fonologinėmis ypatybėmis, iš kurių ryškiausios:
Eilutė 20:
* ''г'' (g) tariama kaip ''h'' ir kai kurios kitos fonologinės ypatybės.
 
BaltarusiųGudų kalbą sudaro senovės radimičių, dregovičių, [[Smolenskas|Smolensko]] ir [[Polockas|Polocko]] krivičių ir, galbūt, šiauriečių tarmės. Dėl visumos fonetinių, morfologinių, sintaksės ir leksinių ypatumų ji skiriasi nuo kitų artimų, giminingų jai rytų slavų kalbų – [[Rusų kalba|rusų]] ir [[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] – ir išsiskiria į atskirą kalbą. BaltarusiųGudų kalba turi daug panašumų su [[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbomis.
 
Iš visų [[Slavų kalbos|slavų kalbų]], baltarusių kalba turi daugiausiai lituanizmų ir kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] skolinių. O taip susiklostė dėl anksčiau dabartinės [[Baltarusija|Gudijos (Baltarusijos)]] teritorijoje gyvenusių [[Baltai|baltų genčių]], kurias asimiliavo arba dalį išstūmė iš pietų ir pietryčių atėjusios [[Slavai|slavų gentys]]. Dar visai neseniai Baltarusijos šiaurės vakaruose gyveno [[Lietuviai|lietuvių]] tautos dalis, kurie ribojosi su slavu gentimis linijoje maždaug nuo Drujos (šiaurėje), [[Breslauja|Breslaują]] (dabar Braslavas), Kazėnus, Pastovius, [[Narutis|Naručio]] ežerą, Svyrius, Smurgainius, [[Krevas|Krevą]], [[Valažinas|Valažiną]], Bokštą, Viją. Todėl šiuo metu į vakarus nuo šios linijos apstu lituanizmų.
 
[[Baltarusija|Baltarusijos]] pietvakariuose, maždaug teritorijoje iki [[Narevas|Narevo]] upės aukštupių, į vakarus nuo [[Slanimas|Slanimo]], [[Naugardukas|Naugarduko]] miestų, aplink [[Gardinas|Gardiną]], [[Valkaviskas|Valkaviską]], [[Balstogė|Balstogę]] ([[Lenkija|Lenkijos]] teritorijoje, bet baltarusių kalbos tarmėse) kalbininkai pastebi dar vienos baltų genties – [[Jotvingių kalba|jotvingių]] substratą. [[Jotvingiai]] prarado kalbą dėl [[Rytų slavai|rytų slavų]], [[Mozūrai|mozūrų]] genčių, o vėliau dėl [[Kryžiuočių ordinas|Kryžiuočių ordino]] ekspansijos į jų žemes.