16:28, 26 vasario 2007 versija taisyti Thijs!bot (aptarimas \| indėlis) Botai 60 408 keitimai S robotas Pridedama: de:Dyaus Pita ← Prieš tai darytas keitimas		13:44, 28 vasario 2007 versija taisyti anuliuoti Lang-Bot-as (aptarimas \| indėlis) 106 625 keitimai S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Djausas''' ([[sanskritas\|sanskrite]] —– द्यौ, dyau, „giedras dangus“, „diena“) —– [[induizmas\|induizmo]] mitologijoje dangaus dievas, įasmeninantis dausas (plg. lietuvišką reikšmę). [[Rigveda\|„Rigvedoje“]] nėra atskiro himno, kuris būtų paskirtas tik Djausui, bet yra šeši himnai, kuriuose Djausas minimas kartu su [[Prithivi]] (žeme). Dažniausiai Djausas veikia kartu su Prithivi. Jie sudaro pirmapradę santuokinių porą, kurioje Djausas —– tėvas ir dangus, o Prithivi —– motina ir žemė. Kadaise jie buvo susilieję viename asmenyje ir tik vėliau atsiskyrė ir sustiprėjo (pagal [[Varuna\|Varunos]] dėsnį). Šį kosmologinį aktą, reiškiantį Visatos ir erdvės sukūrimą, atliko [[Indra]], Varuna ir kai kurie kiti dievai. Lietus, kurį lieja Djausas ant žemės, kai kada vadinamas medumi arba taukais, —– tai Djauso sėkla, iš kurios gimsta nauja, iš dalies ir dievai. „Brihadaranjaka-upanišadoje“ Djausas priklauso 8-iems [[vasu]] dievams, gimusiems iš [[Brahmos]] bambos (plg. su 7 [[riši]], gimusiais Brahmos dvasios galia). Djauso vaikais vadinami [[Ušasė]], [[Ašvinai]], [[Agnis]], [[Surja]], [[Pardžanja]], [[aditja\|aditjos]], [[maruta\|marutos]], [[angiras]]ai. Tėvystė —– tai tikriausiai vienintelis Djauso bruožas; bet yra ir zoomorfiniai Djauso atvaizdai, kuriuose pabrėžiamas seksualinis motyvas —– jaučių sėklintojas („Rigveda“ I 160, 3; V 36, 5; 58, 6) arba eržilas (X 68, 11). Djausas ir Prithivi laikomi dviejais pasauliais, gyvybinės energijos šaltiniais. Meldžiantys jam susilaukia vaikų. Dangus ir žemė, visažiniai ir geraširdžiai, šlaksto žmones medumi, daugina maistą, atneša laimikius, turtus, sėkmę. Atsakant į klausimą, kas pirma atsirado —– dangus ar žemė, „Šapatha-brahmanas“ pirmenybę teikia žemei. „[[Mahabharatoje]]“ pateikiamas mitas apie Djauso prakeikimą. Vieną kartą jo žmona, pamačiusi karvę [[Surabhi]] (duodančią „norų išpildymo pieną“), kuri priklausė riši [[Vasištha]]i ir ganėsi netoli [[Meru]] kalno, pasiūlė Djausui pavogti ją ir padovanoti žemiškajai draugei, kad ji galėtų gyventi laimingai. Djausas kartu su savo broliais vasu pavogė karvę, bet Vasištha, turėdamas galią matyti, sužinojo apie tai ir prakeikė Djausą ir jo brolius: jie užgims iš mirtingosios įsčių ir taps mirtingaisiais; septyni vasu sugrįš į dangų, o Djausas liks žemėje ir nesulauks vaikų. [[Ganga]], įsikūnijus mirtingąja, buvo jų motina, nuskandinusi 7 savo vaikus vandenyje, kad šie sugrįžtų atgal, o Djausą (vardu Gangadatta) paliko savo vyrui [[Šantana]]i. Vėliau jis gauna Gangijos ir [[Bhišma\|Bhišmos]] vardus; pastarasis yra „Mahabharatos“ herojus, davęs priesaką neturėti vaikų.

Djausas: Skirtumas tarp puslapio versijų