Varuna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S "Induizmas" keičiama į "Hinduizmas".
 
Eilutė 8:
Pagrindinis Varunos bruožas – ryšys su kosminiais vandenimis visoje įvairovėje (pasaulio vandenynas, sudarantis kūrinijos išorinius rėmus, atskiriantis kosmosą nuo chaoso; dangaus vandenys – lietus; upės, srautai, požeminiai vandenys ir t. t.). Varuna pila kosminį vandenį (jis lietaus dievas, V 85, 3-4), išlaisvina vandenis, tiesia kelią srautams, dengia vandenyną, užpildo jūras vandeniu, prižiūri upių tekėjimą, esti upėse ir jūrose; upės – jo seserys (jų septynios).
 
Varunos-Mitros pora (Mitra susijęs su ugnimi) atspindi archainę vandens ir ugnies priešybę ([[brahmanas|brahmanų]] tekstuose galima surasti daugybę Varunos ir Mitros priešingų savybių aprašymų). Skirtingai Varunai, Mitra labiau yra susijęs su gamta, nei su socialiniais dalykais, su naktimi ir mėnuliu, su toliais, paslaptimi ir magija. Jis turi stebuklingą [[maja (induizmashinduizmas)|majos]] galią, jis turi [[asura|asurų]] savybių: kartais jį vadina asura, bet dažniau jis – [[deva]] ir tik kartais deva asura (VIII 25, 4; plg. VII 65, 2). Kartu su Mitra Varuna modeliuoja visą kosmosą, ypač jo magiškąjį ir teisinį aspektus.
 
Kartais Varuna laikomas tiesos kalbos simboliu. Žmonėms jis griežtas ir, paprastai, tolimas nuo jų (plg. jo neantropomorfinę išvaizdą), bet Varuna yra palankus dainininkams. Varuna ne tai, kad apdovanoja žmones, bet stebi juos ir apsaugo nuo blogio prado: išlaisvina nuo baimės (II 28, 6), apsaugo nuo piktų sapnų (II 28, 10), saugo žmonių mintis (VII 41, 1); jis kovoja su neteisingumu, ligomis, mirtimi, piktais burtais ir netgi dovanoja ilgą gyvenimą (I 25, 12; II 27, 10).
Eilutė 20:
== Periodas po vedų ==
 
Periode po vedų Varuna praranda savo aukščiausiąją padėtį dievų panteone ir, paklusdamas aukščiausiajai induizmohinduizmo dievų trejybei, tampa vienu iš [[lokapala|lokapalų]], siejamu su Vakarais. Nuvertus [[Nahuša|Nahušą]] nuo dangiškojo sosto, [[Brahma]], pagal epinius šaltinius, padovanojo valdžią Visata Indrai ir tiems, kas padėjo šiam sugrįžti iš tremties (Varuna, [[Jama]], Agnis arba Soma). Padavime apie Nahušą (''„[[Mahabharata]]“'' XIII) Varuna pašaukia Indrą sugrįžti ir įveikti Nahušą. Varuna šiame periode vis dar laikomas vandenų valdovu, bet jo valdžia yra žymiai apribota, o ryšys su moraliniu įstatymu visai išnyksta. Užtat Varunos įvaizdis tampa stipriai antropomorfinis, jis įgija daugybę ryšių, giminystės taip pat – plg. jo sūnus: [[Bhriga|Bhrigą]] (''„[[Šatapatha Brahmana]]“'' XI 6, 1, 13; ''„Jadžurvedos Vadžasanėji – samhita“'' XXV 9; ''„Taittirija – brahmana“'' III 9, 15, 3), [[Agastja|Agastją]], Vasišthą, dukrą Varuni (''„Ramajana“'' I 46, 26), išėjusią iš vandenyno, jį plakant dievams; jo žmoną arba (vandens) žmonas ir pan. Varuna sutinkamas daugybėje siužetų, tiesa, juose jis vaidina pirmaeilį vaidmenį labai retai.<br />
 
[[Eposas (induizmashinduizmas)|Epose]] ir [[puranos]]e labiausiai žinomi šie siužetai, kuriuose dalyvauja Varuna:<br />
 
* Varunos ir [[Utathja|Utathjos]] varžybos [''„Mahabharata“'' XIII]. Varuna pagrobia Somos dukrą ir Utathjos žmoną [[Bhadra|Bhadrą]], kurią nusiveda į savo rūmus vandenyno dugne; sužinojęs apie žmonos pagrobimą, Utathja pasiunčia pas Varuną išminčių [[Narada|Naradą]], bet Varuna išveja jį; Utathja kreipiasi į upę [[Sarasvati]] ir paprašo daugiau nemaitinti vandenyno, o pats nusausina vandenyną; Varunai tenka paklusti ir sugrąžinti žmoną.
Eilutė 36:
* Varuna dainuoja [[Krišna]]i himną, kad nuvytų nuo jo grėsmes (''„Harivanša“'', II, CXXVII).
 
Plg. taip pat siužetus, susijusius su Varunos sūnumis arba broliu (Agastja, Vasištha, Bhriga, [[Vivasvatas]] ir t. t.) ar su Varunos karalyste (pvz., padavimas apie [[nagas (induizmashinduizmas)|nagus]]), kuri, kaip ir jo rūmai (''„Mahabharata“'' II 9), yra ne kartą aprašomi epose.
 
Atsiranda glaudus Varunos ryšys su apatiniu pasauliu, mirtimi (kilpa tampa jo pagrindiniu atributu), Varuna pasirodo apsuptas gyvačių. Brahmanai, atvirkščiai, pabrėžia Varunos ritualinį aspektą (jo ryšys su aukojimais, ''„Šatapatha Brahmana“'' II 196; V 4, 3, 1 ir kt.).