Kašmyrai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S "Induizmas" keičiama į "Hinduizmas". |
||
Eilutė 13:
'''Kašmyrai''' (kitaip ''kašmyriai, kašmyriečiai'', sav. کٲشُر لُکھ / कॉशुर लुख = ''Kouśur lukh'') – [[Pietų Azija|Pietų Azijos]] tauta, gyvenanti daugiausia [[Kašmyras|Kašmyre]]. Dabar gyvena padalinti tarp [[Indija|Indijos]] ([[Džamu ir Kašmyras]]) bei [[Pakistanas|Pakistano]] ([[Laisvasis Kašmyras]]). Populiacija – virš 5,5 mln. žmonių. [[Kašmyrų kalba]] priklauso indoeuropiečių kalboms, atskiram [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] pogrupiui ([[dardų kalbos|dardų kalboms]]). Naudoja daugiausia arabų raštą, taip pat [[devanagari]]. Dauguma tikinčiųjų – musulmonai-sunitai, yra hinduistų.
Kašmyras nuo seno garsėjo kaip itin išvystyto [[hinduizmas|hinduizmo]] kraštas. Kašmyro brahmanai laikomi pačiu aukščiausiu Indijos [[brahmanai|brahmanų]] sluoksniu. XIII a. čia pradėti [[vedos|vedų]] tekstų vertimai. Nuo [[XIV a.]] atsirado kašmyrų literatūra, užrašoma [[šarada (raštas)|šarados raštu]]. XVI–XVIII a. Kašmyrą užkariavus Irano, Afganistano, Vidurinės Azijos musulmoniškoms dinastijoms, dauguma kašmyrų atversti į [[islamas|islamą]], persimaišė su kitomis musulmonų tautomis. [[1947]] m. sudarius Džamu ir Kašmyro valstiją prasidėjo tautinė santalka, tuo pačiu išaugus prieštaroms tarp kašmyrų musulmonų ir
Verčiasi daugiausia ariamąja žemdirbyste ([[ryžiai]], [[kukurūzai]], [[kviečiai]], [[miežiai]], [[medvilnė]], [[šafranas]], aliejiniai augalai, vaismedžiai, daržovės, [[gėlė]]s) ir gyvulininkyste (augina daugiausia [[avis]], iš kurių kerpa [[kašmyras (audinys)|kašmyro vilną]]). Amatai: vilnonių šalių, [[kilimas|kilimų]] audimas, [[papjė mašė]], vario, emalio dirbinių gamyba, [[medžio raižyba]].
| |||