Gandhara: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S "Stupa" keičiama į "stūpa". |
S "Induizmas" keičiama į "Hinduizmas". |
||
Eilutė 39:
Nuo II a. pr m. e. Gandara tapo svarbiausiu regionu šiaurės vakariniame Indijos subkontinente, o jo kontrolė iš esmės reiškė kontrolę viso dabartinio [[Pakistanas|Pakistano]] teritorijose. Todėl Gandharoje vienos po kitų įsigalėjo vis naujos dinastijos, kurių dauguma buvo kilusios iš Irano: kraštą valdė [[indo-graikai]] (170-35 m. pr. m. e.), [[indo-skitai]] (35 m. pr. m. e.-20 m.), [[indo-partai]] (20-60 m.). Galiausiai 60 m. čia įsigalėjo Baktrijos [[Kušano imperija|Kušanai]]. Kušanų valdymas buvo didžiausias Gandharos regiono klestėjimas, kuomet čia klestėjo [[mahajana|Mahajanos]] [[budizmas]]. Gandhara su tuometine sostine [[Pešavaras|Pešavare]] tapo svarbiu kultūriniu centru, iš kurio budizmas plito po visą Vidurio Aziją. Šis Gandharos laikotarpis dar vadinamas Gandharos civilizacija.
III a. yrant Kušanų imperijai, 241–450 m. Gandharą užvaldė [[Sasanidų imperija]], kuri čia įkūrė [[indo-sasanidai|Indijos satrapiją]]. V a. Gandharą nusiaubė [[eftalitai]], kurie po vakarų Indijos subkontinento užkariavimo savo politiniu centru padarė [[Pandžabas|Pandžabą]]. Taip Gandhara ėmė prarasti savo strateginę reikšmę. Kai kurie eftalitų valdovai persekiojo budizmą, ir propagavo
Budistinė Kabul šahi nuolat susidūrė su agresyvia musulmonų grėsme ir barbariškų [[puštunai|puštunų]] (pachtanų) genčių migracijomis. Nuo VIII a. vietos gandharų kalba buvo išstumta [[iranėnai|iranėniškos]] kalbos. Galiausiai apie 870 m. dėl musulmonų [[safaridai|Safaridų]] grėsmės regiono vakaruose buvęs Kabulas tapo visiškai nebesaugus, ir ryžtasi sostinę perkelti toli į rytus, pastatant [[Udabhandapura|Udabhandapuros]] miestą ant Indo upės pakrantės. Tuo pačiu metu pasikeitė ir valdanti dinastija, kuri buvo hinduistinė: nuo tada ji vadinama [[Hindu šahi]].
| |||