Baltarusijos–Lietuvos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Glaudesniam lietuvių ir baltarusių bendradarbiavimui trukdė skirtingos valstybingumo vizijos – dauguma lietuvių siekė tautinės valstybės, baltarusių – sąjunginės. [[Baltarusijos Liaudies Respublika]] gyvavo trumpai, dėl Vilniaus reikšmingumo baltarusių kultūrai šiam miestui pretenzijų turėjo ir baltarusių valstybininkai. Baltarusijoje valdžią paėmus bolševikams lietuvių ir baltarusių komunistų buvo mėginamas įkurti [[Litbelas]].
 
[[1939]] m. SSRS užpuolus rytinę Lenkijos dalį, Raudonosios Armijos rugsėjo 19 d. užimtas Vilnius nuo laikinai buvo tapęs pavaldus [[Baltarusijos TSR]]. Spalio 27 d. buvo prijungtas prie Lietuvos pagal [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartį]]. Po Lietuvos okupacijos Lietuvos TSR buvo perduota ir dalis kitų Baltarusijai iš Lenkijos perimtų žemių – [[Druskininkai]], [[Švenčionių rajonas (Baltarusijos TSR)|Švenčionių rajonas]].
 
=== Kontaktai sovietinės okupacijos laikotarpiu ===
Antrosios Lietuvos sovietinės okupacijos metais Lietuvoje kilus partizaniniam judėjimui, dalis lietuvių partizanų veikė pasienio srityse Baltarusijos teritorijoje. Baltarusijoje taip pat veikė antisovietiniai partizanų būriai, su jais ryšį palaikė [[Vytauto rinktinė]]s Dzūkijoje būriai. 1948 m. Tigro rinktinėje veikė poskyriai gudų ir lenkų reikalams, kurių vienas tikslų – palaikyti ryšį su kitataučiais partizanais.<ref>[http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367182049737/DS.002.0.01.ARTIC Lietuvos partizanų Tigro rinktinė: pavaldumas, struktūra ir veikimo teritorija. [[Geistautas Gečiauskas]], Genocidas ir rezistencija, 2006 m.]</ref>
Sovietinės okupacijos laikotarpiu paspartėjo baltarusių migracija į Lietuvos TSR teritoriją.
 
Tęsiantis sovietinei okupacijai paspartėjo baltarusių migracija į Lietuvos TSR teritoriją. 1989 m. surašymo duomenimis, baltarusiai sudarė 1,7 proc. gyventojų.
XX a. devintajame dešimtmetyje [[Sąjūdis]] užmezgė glaudžius kontaktus su baltarusių nepriklausomybės judėjimu.
 
XX a. devintajame dešimtmetyje [[Sąjūdis]] užmezgė glaudžius kontaktus su nepriklausomybės siekusio [[Baltarusijos liaudies frontas|Baltarusijos liaudies frontu]]. 1988 m. Sąjūdžio mitinge kalbėjo ir Baltarusijos liaudies fronto atstovai.<ref>[http://valstybingumas.lt/LT/saltiniu-apzvalga/Sajudis-1988-1990/Puslapiai/default.aspx]</ref>
 
=== Santykiai atkūrus nepriklausomybę ===
[[1992 m.|1992]] m. [[gruodžio 30]] d. [[Minskas|Minske]] susitarta dėl diplomatinių santykių užmezgimo<ref>http://lithuania.mfa.gov.by/lt/bilateral_relations/</ref>. [[1995 m.|1995]] m. abiejų šalių prezidentai [[Algirdas Brazauskas]] ir [[Aleksandras Lukašenka]] pasirašė sutartį „Dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo“, vėliau įvyko keletas aukščiausio rango valstybės vadovų vizitų. Nuo [[2007 m.|2007]] m. vyksta reguliarūs abiejų šalių vyriausybių vadovų susitikimai.
 
Nors didesnių teritorinių ginčų išvengta, dar 1992 m. Baltarusijos užsienio reikalų ministras Piotras Kravčenka buvo pareiškęs, jog „Vilniaus kraštas turi priklausyti Baltarusijai“, tačiau vėliau ministerija Lietuvos atsiprašė.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/153271/nelengva-geros-kaimynystes-pradzia-baltarusija]</ref>
 
[[2009]] m. [[Dalia Grybauskaitė|Daliai Grybauskaitei]] tapus prezidente pradžioje aktyviai siekta gerinti santykius su [[Baltarusija]]. Valstybinio vizito prezidentės kvietimu [[2009]] m. rugsėjo 15 d. atvyko Baltarusijos prezidentas [[Aliaksandras Lukašenka]], [[2010]] m. spalio mėn. su darbiniu vizitu Baltarusijoje apsilankė ir Lietuvos prezidentė.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/d-grybauskaite-baltarusijoje-seimininkauja-maskva-o-ne-minskas-838992]</ref> Santykių gerėjimas ilgai netruko. 2017 m. prezidentė Daliau Grybauskaitė vertindama Rusijos įtaką Baltarusijoje pareiškė, kad „Baltarusijoje šeimininkauja Maskva, o ne Minskas“.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/d-grybauskaite-baltarusijoje-seimininkauja-maskva-o-ne-minskas-838992]</ref>
Pastaruoju metu įtampą kelia [[Baltarusija|Baltarusijoje]] statoma [[Astravo atominė elektrinė]], kurią Lietuva laiko nesaugiu objektu. Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 27 dvišalės sutartys. Be [[Astravo atominė elektrinė|Astravo AE]] statybos santykius aptemdė [[2017]] m. vykdytos didelio masto bendros karinės pratybos su Rusija „[[Zapad 2017]]“.
 
Tarp valstybių pasirašytos sutartys dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo, dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje.<ref name="URM_prekyba"> {{cite web|url= https://urm.lt/default/lt/baltarusija-lietuva|title=Baltarusija|accessdate=2019-07-23||publisher=[[Lietuvos užsienio reikalų ministerija]] }}</ref>
 
== Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ==
9 612

pakeitimų