Rail Baltica: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 109.205.236.16 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Gediminas keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 45:
 
* Pirmasis numatė atnaujinti esamą geležinkelį nuo Joniškio per Rygą ir Tartu iki Talino iki 160 km/h greičiui, išlaikant 1520 mm pločio vėžę ir valstybinę nuosavybę bei naują liniją Kaunas-Joniškis su 160 km/h greičiu ir 1520 mm pločio vėže. Dėl vėžių pasikeitimo Kaune, keleiviai būtų turėję persėsti į kitą traukinį. Kroviniams šalia Kauno būtų pastatyta perkrovos stotis arba aširačių keitykla. Šis variantas buvo užbaigtas kaip „Rail Baltica I“.
* Antrasis numatė naują geležinkelį su 200 km/h greičio standartine vėže (3 kV DC, tokia pačia įtampa kaip Lenkijoje) iš Kauno per Joniškį į Rygą, kaip ir anksčiau, tačiau trumpesne, tiesesne linija per Pernu į Taliną<ref name="feasibility EU">{{cite web |url= http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/evaluation/railbaltica/concl_en.PDF |title=Feasibility study on Rail Baltica railways |date=January 2007 |format=PDF |author=European Commission, Directorate-General for Regional Policy}}</ref>. Šis variantas ir buvo pasirinktas.
 
Trasos planavimo metu tarp trijų Baltijos šalių buvo pasiektas susitarimas, kad jis turi būti kiek įmanoma tiesesnis, kadangi tai teikia daugiau naudos mažesnėmis sąnaudomis. Kuo trumpesnė ir tiesesnė trasa, tuo greitesnis eismas juo, vadinasi ir didžiausia ekonominė nauda lyginant su alternatyvomis. Tai patvirtino 2013 m. AECOM studija, kuri analizavo keturis galimus trasos vietos variantus Baltijos šalyse.