Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

325 pridėti baitai ,  prieš 2 mėnesius
S
[[XIX a.]] pradžioje ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba, [[1839]] m. 120 šeimų iš 140 vertėsi prekyba ir amatais. Totoriai turėjo kepyklų, odos dirbtuvių; veikė smuklė, 4 parduotuvės ([[1812]] m.). Butrimonys degė [[1835]], [[1856]], du kartus [[1869]] m., taip pat [[1907]] m. Nuo [[1878]] m. miestelyje vyko dideli turgūs ir gyvulių prekymečiai, atvykdavo pirklių iš Rusijos ir Lenkijos. XIX a. pabaigoje – [[XX a.]] pradžioje pusė miestelio gyventojų buvo [[žydai]], jie čia turėjo įvairių krautuvių.
 
Lietuvai praradus [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]] sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. [[1941]] m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją [[1941]] m. rugsėjo 9 d. netoli Butrimonių sušaudytasušaudyti apie740 1000žydų.<ref>{{cite žmoniųweb (daugiausia –|title=The žydų)Einsatzgruppen -- Mobile Killing Units |url=http://frank.mtsu.edu/~baustin/einsatz.html |year=1997 |first=Ben |last=Austin |publisher=Middle Tennessee State University |deadurl=yes |archiveurl=https://web.archive.org/web/20100619125427/http://frank.mtsu.edu/~baustin/einsatz.html |archivedate=2010-06-19 |df= }}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Butrimonių centrinė dalis sudegė.
 
[[1950]]–[[1992]] m. kolūkio ir nuo [[1979]] m. tarpūkinio paukštyno centrinė [[gyvenvietė]]. <ref>Algimantas Miškinis. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, kn. 1, Vilnius, [[2002]] m.</ref> <ref>{{VLE|III|674|[[Algimantas Miškinis]]|Butrimonys}}</ref> [[2001]] m. patvirtintas [[Butrimonių herbas]].