Butrimonys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S trivialu |
|||
Eilutė 30:
[[XIX a.]] pradžioje ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba, [[1839]] m. 120 šeimų iš 140 vertėsi prekyba ir amatais. Totoriai turėjo kepyklų, odos dirbtuvių; veikė smuklė, 4 parduotuvės ([[1812]] m.). Butrimonys degė [[1835]], [[1856]], du kartus [[1869]] m., taip pat [[1907]] m. Nuo [[1878]] m. miestelyje vyko dideli turgūs ir gyvulių prekymečiai, atvykdavo pirklių iš Rusijos ir Lenkijos. XIX a. pabaigoje – [[XX a.]] pradžioje pusė miestelio gyventojų buvo [[žydai]], jie čia turėjo įvairių krautuvių.
Lietuvai praradus [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]] sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. [[1941]] m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją [[1941]] m. rugsėjo 9 d. netoli Butrimonių
[[1950]]–[[1992]] m. kolūkio ir nuo [[1979]] m. tarpūkinio paukštyno centrinė [[gyvenvietė]]. <ref>Algimantas Miškinis. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, kn. 1, Vilnius, [[2002]] m.</ref> <ref>{{VLE|III|674|[[Algimantas Miškinis]]|Butrimonys}}</ref> [[2001]] m. patvirtintas [[Butrimonių herbas]].
|