Gaskonė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis brūkšnių taisymas. |
S Automatizuotas klaidų taisymas. |
||
Eilutė 29:
Senieji regiono gyventojai buvo [[iberai]], giminingi [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalio]] gyventojams, kuriuos romėnai vadino apibendrintu žodžiu [[akvitanai]]. Laikoma, kad lingvistiškai jie buvo artimiausi dabartiniams [[baskai|baskams]] (kurių protėviai vadinti [[vaskonai]]s). [[I a. pr. m. e.]] akvitanus nukariavo [[Julijus Cezaris]], ir jie įjungti į didelę [[Akvitanijos Galija|Akvitanijos provinciją]]. Po administracinių reformų [[IV a.]] pradžioje buvo sukurta mažesnė [[Novempopulanija|Novempopulanijos]] provincija, kuri iš esmės sutapo su būsimąja Gaskonija. Provincijos sostine tapo [[Ošas (Prancūzija)|Eluzos]] miestas (dab. Ošas), kuris iki dabar išlieka tradicine Gaskonės sostine. Krašte paplito [[krikščionybė]], bet gyventojai didele dalimi išsaugojo savo vietinę kalbą.
[[V a.]] Novempopulaniją nusiaubė [[vandalai]], o vėliau čia apgyvendinti [[vestgotai]], kurie čia įkūrė savo [[Vestgotų karalystė|karalystę]]. [[507]] m. vestgotus iš regiono išstūmė [[Frankų valstybė]]. Joje Gaskonija buvo valdoma kaip [[Akvitanijos karalystė]]s dalis. Vis
Jau [[VII a.]] pradžioje susiformavo [[Vaskonijos kunigaikštystė]], kuri apėmė ne tik Gaskoniją, bet ir Baskiją pietuose. Iš šios kunigaikštystės pavadinimo kilo tiek baskų, tiek gaskonų etnonimai. Nėra tiksliai žinoma, kiek tuometiniai gaskonai buvo išlaikę kultūrinį ir kalbinį bendrumą su baskais, tačiau ilgainiui skirtumai tarp abiejų etnosų tapo dideli, nes gaskonai galutinai perėjo prie vulgariosios lotynų kalbos, iš kurios susiformavo vietos tarmė. Tiesa, joje jaučiamas ir stiprus iberiškas substratas.
| |||