Lietuvos ir Rusijos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
ekonominiai santykiai
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
Apdovanotųjų Rusijos piliečių sąrašas užbaigtas, pridėtas poskyris dėl Okupacijos žalos atlyginimo
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Lithuania_Russia_Locator.svg|300px|thumb|right|Lietuvos–Rusijos santykiai]]
Oficialūs tarptautiniai '''Lietuvos–Rusijos''' santykiai užmegzti 1920 m., Sovietų Rusijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę. Tuo tarpu dėl geografinės padėties (nuo pat Lietuvos konsolidavimo XIII a. beveik visą laiką Lietuvos ir Rusios valstybės turėjo bendrą sieną) santykiai siekia bent [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] egzistavimo laikus. Nors Lietuva rytinės sienos su Rusija neturi, Lietuva ribojasi su Rusijai priklausančia [[Karaliaučiaus sritis|Karaliaučiaus sritimi]] - sienos ilgis 274,89 km, iš jų Kuršių mariomis – 18,5 km, jūra – 22,22 km.<ref>[http://www.pasienis.lt/index.php?3610560614]</ref> Lietuva yra viena entuziastingiausių sankcijų Rusijai palaikytojų [[ES|Europos Sąjungoje]].
 
Lietuvai paskelbus [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|nepriklausomybę nuo TSRS]], [[Rusijos TFSR|Rusija]], pati būdama [[TSRS]] sudėtyje, tapo penktąja valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą [[1991]] m. [[liepos 29]] d. Neilgai trukus užmegzti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos.
Eilutė 8:
Abi šalys yra [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], [[Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija|ESBO]], [[Pasaulio Prekybos Organizacija|Pasaulio Prekybos Organizacijos]], kitų tarptautinių organizacijų narės.
 
Lietuvoje gyvena nemaža rusų bendruomenė – rusai sudaro 5,3 % gyventojų (2012 m. duomenimis) ir yra antra didžiausia tautinė mažuma po [[lenkai|lenkų]]. [[Rusų kalba]] yra antra dažniausia gimtoji kalba po lietuvių. Santykiai tarp abiejų valstybių išlieka įtempti. Lietuva yra viena aktyviausių sankcijų Rusijai palaikytojų [[ES|Europos Sąjungoje]].
 
== Santykių istorija ==
Eilutė 21:
Panaikinus baudžiavą nemažai lietuvių išvykdavo dirbti į Rusijos miestus gamyklose, tiesiant geležinkelius ir pan. Taip pat po antrojo sukilimo dalis lietuvių buvo priverstinai ištremti į Rusijos gilumą. Nuo XIX a. vid. pastebimas vis didėjantis lietuvių skaičius Rusijos universitetuose (Lietuvoje veikęs [[Vilniaus universitetas]] carinės valdžios buvo uždarytas po pirmojo sukilimo). Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] lietuvių išeivių skaičius Rusijoje vis augo - 1914-1915 m. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] priskaičiuota 30 000 lietuvių.
 
Kadangi Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, apie 3000 lietuvių kovojo [[Japonijos-Rusijos karas|1904–1905 m. vykusiame kare tarp Japonijos ir Rusijos]] bei dar daugiau buvo mobilizuotimobilizuota kovoti Rusijos pusėje [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo metais]].
 
=== Kontaktai su TSRS Tarpukariu ===
{{pagr|Lietuvos–TSRS santykiai}}
SantykiaiNepaisant intensyvių kovų [[lietuvių-bolševikų kovos|tarp lietuvių ir bolševikų]] Nepriklausomybės kovų laikotarpiu, [[1920]] m. pasirašius taikos sutartį santykiai tarp Lietuvos ir TSRS susiklostė paradoksaliai. Tarpukariu vienintelė [[Maskva]] pripažino Vilnių Lietuvai ir buvo pagrindinė sąjungininkė prieš Lenkiją, tuo tarpu tarptautinės bendruomenės didžiąją tarpukario dalį izoliuota bolševikų valdžia turėjo valdžios [[Kaunas|Kaune]] prielankumą. TSRS diplomatai būdavo dažni svečiai kultūriniuose renginiuose Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu [[1929]] m. Vyriausybės pastangomis įkurta [[Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti]], kuri rengė parodas ir išvykas į [[TSRS]].
 
=== Savitarpio pagalbos sutartis ir aneksija 1940 m. ===
Po [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|savitarpio pagalbos sutarties]] Lietuva privalėjo įsileisti Raudonosios Armijos dalinius į Lietuvą ir laikytis griežtai neutralios politikos. Dėl to Lietuvos valdžia buvo tarp valstybių, nepasmerkusių TSRS agresijos prieš [[Suomija|Suomiją]] [[Žiemos karas|Žiemos karo]] metu. 1940 m. birželį 14 d. TSRS Lietuvai pateikė ultimatumą, kurį priėmus birželio 15 d. į Lietuvos teritoriją įžengė papildomi [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] daliniai bei Lietuva buvo formaliai okupuota.
 
=== Lietuva TSRS sudėtyje. Bendravimas su disidentais ===
Eilutė 37:
Nors ne itin intensyvūs prieš XX a. devintąjį dešimtmetį, nuo pat pirmųjų pokario metų būta mėginimų bendradarbiauti tarp Rusijos ir Lietuvos disidentų. Dar tarpukariu Lietuvoje veikė rusų disidentų [[Rusijos solidaristų organizacija]], jos pasekėjai slapta veikė ir okupuotoje Lietuvoje.<ref>[http://genocid.lt/centras/lt/534/a/]</ref>
 
Po [[1991]] m. [[sausio 13]] d. TSRS įvykdytos agresijos prieš neseniai nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, Maskvoje organizuoti [[1991 m. sausio mitingai Rusijoje|mitingai]], kuriuose rusai reiškė pasipiktinimą kariniais veiksmais Vilniuje ir išreiškė paramą lietuvių laisvės siekiui.
 
=== Santykiai atkūrus nepriklausomybę ===
Eilutė 53:
 
Tarp valstybių pasirašytos sutartys dėl prekybinių ir ekonominių santykių, dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, dėl prekybinės jūreivystės, dėl bendradarbiavimo turizmo srityje.<ref name="URM_prekyba"> {{cite web|url= https://urm.lt/default/lt/rusija-lietuva|title=Rusija|accessdate=2019-07-19||publisher=[[Lietuvos užsienio reikalų ministerija]] }}</ref>
 
=== Žalos už okupaciją atlyginimo ir kiti susiję klausimai ===
Klausimas dėl kompensacijų iš Rusijos dėl okupacijos žalos imtas kelti iškart po Nepriklausomybės atgavimo. 1992 m. įvyko [[1992 m. referendumas dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos|referendumas dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos]], kuriame buvo klausta ir tai, ar piliečiai be kita ko pritaria reikalauti „padarytos žalos Lietuvai atlyginimo“. 90,67% balsavusiųjų į nuostatą atsakė teigiamai. Svarstant žalos apskaičiavimo metodologiją 2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Seimo priimtas įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau liko neįgyvendintas. Oficiali Rusijos vyriausybės pozicija yra, kad esą okupacijos nebuvo, o ekonomiškai Lietuvos TSR būti TSRS sudėtyje buvo naudinga dėl sovietinių investicijų. Vis dėlto galop 2019 m. pagal latvių mokslininkų metodą pradėti žalos skaičiavimai parodė, kad teiginiai, jog Lietuvos TSR buvo išlaikoma, o ne pati buvo donorė, yra klaidingi.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/maskvai-nepatiks-surinkti-irodymai-kad-lietuva-buvo-ssrs-donore-56-1123292]</ref> Rusijos ambasadorius A.Udalcovas yra pareiškęs, kad už 1940–1990 metus Lietuva Rusijai liko „skolinga“ 72 mlrd. JAV dolerių (apie 71 mlrd. eurų).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/maskvai-nepatiks-surinkti-irodymai-kad-lietuva-buvo-ssrs-donore-56-1123292]</ref>
 
Nors aukšti Rusijos valdžios pareigūnai niekuomet neatsiprašė už TSRS įvykdytą okupaciją, atsiprašymą ar apgailestavimą yra išreiškę buvęs Rusijos stačiatikių lyderis [[Aleksijus II]] bei disidentas [[Sergejus Kovaliovas]].
 
== Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ==
eilutė 83 ⟶ 88:
 
== Lietuvos ordinų kavalieriai rusai ir Rusijos ordinų kavalieriai lietuviai ==
Rusijos piliečiai apdovanoti 81 ordinu. Sąrašas yra nebaigtas.
{{Div col|3}}
* [[Renatas Abdulinas]] (1994 m. sausio 11 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu)<ref>[http://grybauskaite1.lrp.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256.html], Lietuvos Respublikos prezidentė</ref>)
* [[Jurijus Afanasjevas]] (apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu ir LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi)
Komandoro kryžiumi)
* [[Liudmila Aleksejeva]] (apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi)
* [[Aleksijus II]] (apdovanotas LDK Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi)
eilutė 146 ⟶ 150:
*[[Vera Rumianceva]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
*[[Andrej Sacharov]], Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, 2003 m.
*[[Aleksandras Sanikovas]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius, 2006 m.
*[[Michail Selavri]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis, 2007 m.
*[[Jevgenij Sidorov]], LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 2001 m.
*[[Liudmila Silova]], LDK Gedimino ordino Riterio kryžius, 2001 m.
*[[Galina Starovoitova]], Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, 2009 m.
*[[Stepanas Sulakšinas]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
*[[Jurijus Ščekočichinas]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
*[[Igor Šechelev]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius, 2005 m.
*[[Jurij Šeniavskij]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis, 2007 m.
*[[Lazaris Šeštakovas]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
*[[Sergej Šub]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis, 2007 m.
*[[Leonard Ternovskij]], Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, 2003 m.
*[[Vladimir Toporov]], LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius, 1999 m.
*[[Vladimiras Vasiljevas]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 2002 m.
*[[Tatjana Velikanova]], LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius, 1999 m.
*[[Gaikas Zulumianas]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
*[[Irina Žalkovskaja-Ginzburg]], Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, 2003 m.
{{Div col end}}