JAV–Lietuvos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

578 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
 
=== Ryšiai su JAV netekus nepriklausomybės ===
[[1940]] m. [[birželio 15]] d. Lietuvą okupavus [[SSRS]], paskutinis tarpukario ambasadorius [[Owen J.C. Norem]] Lietuvą paliko [[1940]] m. vasarą. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] kilusi milžinišką pabėgėlių banga į JAV ilgainiuipirmoji sukūrėoficialiai tvirtą JAV lietuvių bendruomenę, besistengusią paveiktipasmerkė [[JAVSSRS]] požiūrįįvykdytą į padėtį okupuotuose Baltijos šalyse (nuookupaciją [[19551940]]  m. čia įsikūrė [[VLIKliepos 23]], dard. [[1940]] m. –paskelbusi [[AmerikosWelles lietuviųdeklaracija|Welles tarybadeklaraciją]])., JAVkuri administracija nepripažinožymėjo Baltijos šalių okupacijos, ryšiaiįskaitant su Lietuva iš esmės nutrūko. Kita vertusLietuvos, 1941 m.okupacijos tarpnepripažinimo [[JAV]] irpolitikos [[Didžiojipradžią. Britanija|DidžiosiosBuvo Britanijos]]išlaikyta (oLietuvos vėliauambasada irVašingtone, darišsaugotos kitų69 valstybių)mln. pasirašytosJAV [[Atlantodolerių chartija|Atlantovertės chartijos]] punktas apie visų iki karo egzistavusių suverenių valstybių, taigiaukso ir Lietuvos,valiutos atkūrimoatsargos. karui pasibaigus nebuvo įgyvendintas.
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] kilusi milžiniška pabėgėlių banga į JAV ilgainiui sukūrė tvirtą JAV lietuvių bendruomenę, besistengusią paveikti [[JAV]] požiūrį į padėtį okupuotuose Baltijos šalyse (nuo [[1955]] m. čia įsikūrė [[VLIK]], dar [[1940]] m. – [[Amerikos lietuvių taryba]]). JAV administracija nepripažino Baltijos šalių okupacijos, ryšiai su okupuota Lietuva iš esmės nutrūko. Kita vertus, 1941 m. tarp [[JAV]] ir [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] (o vėliau ir dar kitų valstybių) pasirašytos [[Atlanto chartija|Atlanto chartijos]] punktas apie visų iki karo egzistavusių suverenių valstybių, taigi ir Lietuvos, atkūrimo karui pasibaigus nebuvo įgyvendintas.
 
Skirtingų JAV prezidentų administracijų bendradarbiavimas ir moralinė parama Amerikos lietuvių organizacijoms buvo nevienoda. 1940 m. rugsėjo 15 d. tuometis prezidentas F. Ruzveltas priėmė gausią lietuvių delegaciją su prezidentui adresuotu raštu. Atsiminimuose rašoma, kad F. Ruzveltas žadėjęs „Lietuva savo nepriklausomybės neprarado. Jos nepriklausomybė tik laikinai pertraukta. Ateis laikas, ir Lietuva vėl bus laisva. Tai atsitiks gal greičiau, negu jūs galite tikėtis“<ref>[https://mediapro.lt/jav-lietuviai/ JAV lietuviai]</ref>
 
Turbūt didžiausią paramą dėl Lietuvos laisvės siekio SSRS okupacijos metu reiškė prezidentas [[Ronald Reagan]], [[1983]] m. [[vasario 16]]-ąją pasveikinęs lietuvius su „65-siomis nepriklausomybės metinėmis“ ir savo kalboje pareiškęs, kad „kol laisvė yra draudžiama kitiems, ji nėra laisva ir čia“.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/medijos-karas-propaganda/seime-legendinio-jav-prezidento-kalba-primine-isipareigojimus-kuriu-lietuva-nevykdo.d?id=74877820 Seime legendinio JAV prezidento kalba priminė įsipareigojimus, kurių Lietuva nevykdo]</ref> 1982-ųjų birželio 14 dieną Roaldas Reiganas buvo oficialiai paskelbęs Baltijos laisvės diena.<ref>[https://www.delfi.lt/archive/ronaldas-reaganas-lietuvos-gynejas.d?id=4492546 Ronaldas Reaganas – Lietuvos gynėjas]</ref>
 
JAV valstybės departamente visą Lietuvos okupacijos laikotarpį, išskyrus dieną, kai JAV lankėsi [[Michailas Gorbačiovas]], šalia kitų valstybių vėliavų plevėsavo ir Lietuvos trispalvė.
 
=== Ryšiai su JAV atkūrus nepriklausomybę ===
9 612

pakeitimų