|
}}
'''Verbliūdas''' – [[ežeras]] vidurio Lietuvoje, [[Prienų rajonas|Prienų rajone]], [[Vincentava (Prienai)|Vincentavos]] ir [[Liciškėnai|Liciškėnų]] kaimų paribyje, apie 2 km į pietryčius nuo [[Jieznas|Jiezno]], 0,6 km į pietus nuo kelio {{RK3308}}. Ežeras [[ovalas|ovalo]] formos, orientuotas pietryčių kryptimi, ilgis 0,38 km, plotis - – iki 0,16 km. Pietinė pakrantė apaugusi brandžiu mišku, vietomis pelkėta, priešingoje pusėje driekiasi atviras banguotas [[kraštovaizdis]] su dirbamais laukais, pavienėmis sodybomis. Rytų pusėje telkšo nedideli Liciškėnų tvenkiniai. Susisiekimas gruntiniais keliais.
[[Vaizdas:Verbliūdo ežeras, akmuo.JPG|miniatiūra|180px|left|Velėnos slepiamas stambus riedulys]]
Ežero kodas – 10030731, priklauso [[Nemunas|Nemuno]] mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui,<ref>[http://vanduo.gamta.lt/files/LR_ezeru_klasifikatorius.pdf LR ežerų klasifikatorius]</ref> iš [[Jiezno ežeras|Jiezno ežero]] atbėga ir išteka Mekšrupis (1011099). <ref>[https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (žemėlapis)]</ref> Vandens telkinio plotas – 4 ha, jo kranto linija driekiasi 0,9 km.<ref>[http://ezerai.vilnius21.lt/verbliudas-v4919.html Verbliūdo ežeras (''Gamtos katalogas'')]</ref>
== Istorija ==
Vandenvardis kilęs iš slavybės ''verbliū̃das'' („kupranugaris“).<ref>{{LHEŽ|372}}</ref>
Ežeras priklausė [[Jiezno dvaras|Jiezno dvaro]] valdoms. Istoriniuose dokumentuose [[XVII a.]] pabaigoje minimas „antras laukas“, buvęs virš Liciškėnų ežerėlio Verbliūdo, kaip žąsiabalės. „Trečiasis laukas“ ėjo nuo Verbliūdo abiejų kraštų link [[Žiežmariai|Žiežmarių]]. Ribas žymėjo šimtmečius stovėję du kryžiai. Žuvis visą laiką buvo mėgstama didikų [[Pacai|Pacų]] virtuvėje, tad žvejybai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Pacams priklausė ir Verbliūdas.<ref>[http://www.naujasisgelupis.lt/?p=21398 Neskelbti Jiezno krašto istorijos dokumentai. Pacų valdų aprašas]</ref>
Pietiniame krante, per polaidžius užliejamoje įlankėlėje slūgso stambus riedulys – apie 3 m ilgio, beveik visu ūgiu prasmegęs į durpingą gruntą, užklotas velėnos su krūmų šaknimis sluoksniu. Senieji vietos gyventojai šią vietą vadina ''Lūdaraisčiu'' (t. y. Velnio raistu), apie akmenį – ''Lūdo Stalą'' pasakoja legendas.
== Šaltiniai ==
|
