Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

1 323 pridėti baitai ,  prieš 4 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
[[File:Misora-men2222222.jpg|thumb|250px|right|Miso ramenai]]
[[Vaizdas:Basanavičiaus gimtinė Ožkabaliuose.JPG|thumb|250px|Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus]]
'''Ramenai''' ({{jp|拉麺, ラーメン rāmen}}) – japonų patiekalas iš kvietinių [[kiniški makaronai|kiniškų makaronų]], patiekiamų mėsos [[Sultinys|sultinyje]], pagardintame [[sojų padažas|sojų padažu]] ar [[miso]], kartu su įvairiais priedais priklausomai nuo rūšies – [[Kiauliena|kiaulienos]] pjausniu, [[nori]], žaliaisiais svogūnais, fermentuotais bambuko ūgliais ar kt.Egzistuoja daug ramenų rūšių, beveik kiekvienas Japonijos regionas turi savo ruošimo būdą, pavyzdžiui, [[Hokaidas|Hokaide]] populiarus ''miso ramen'', o [[Kiūšiū]] – ''tonkotsu ramen'', tačiau bendras patiekalą vienyjantis bruožas yra makaronai sultinyje. Ramenai yra vienas populiariausių patiekalų Japonijoje, ruošiamas namie, parduodamas tiek įprastiniuose, tiek specializuotose ramenų restoranuose, [[karaokė|karaokės]] baruose, pramogų parkuose, kavinėse, kaip [[gatvės maistas|gatvės maistas]] ir kitur.
'''Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus''' – muziejinis architektūros ir kraštovaizdžio kompleksas, esantis [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio rajone]], [[Bartninkų seniūnija|Bartninkų seniūnijoje]], [[Ožkabaliai I|Ožkabalių]] kaime, apimantis daktaro, Lietuvos Respublikos patriarcho [[Jonas Basanavičius|Jono Basanavičiaus]] gimtąją sodybą. Yra Ožkabalių kaimo pietuose, šalia Šiulės upelio, pasiekiamas kelio {{RK5115}} atšaka.
 
Ramenai yra japoniškas kinų makaronų ruošimo būdas, Japonijoje atsiradęs panašiu metu, kaip ir patys kiniški makaronai, tačiau nėra tvirtai žinoma, kada tai įvyko. Pagal plačiausiai pripažintą teoriją, ramenai Japonijoje atsirado XIX a. su kinų imigrantų pagalba. Pasak Šin-Jokohamos ramenų muziejaus, ramenai kilo iš Kinijos ir Japonijoje pirmą kartą pasirodė [[1859]] m. Pirmieji ramenai buvo makaronai sultinyje, ir ant viršaus uždėta kepta kiauliena. Pats žodis ''ramen'' yra japoniška kinų žodžio ''[[lamian]]'' (拉麵) transkribcija. Lamian yra tam tikra ilgų, į [[Spagečiai|spagečius]] panašių kiniškų makaronų rūšis. Žinoma, kad ramenai Japonijoje jau buvo pardavinėjami ne vėliau, kaip [[1910]] m., kuomet buvo aprašytas jais prekiavęs, didelio populiarumo susilaukęs kiniškas restoranas Jokohamos [[Kinų kvartalas|kinų kvartale]]. Maždaug iki XX a. vidurio šis patiekalas buvo vadinamas „kiniškais grikiais“ ({{jp|支那そば shina soba}}), nepaisant to, kad gaminamas iš [[Kviečiai|kviečių]]. Vėliau žodis ''šina'' (Kinija) įgijo neigiamą atspalvį ir patiekalas pradėtas vadinti ''čūka soba'' ({{jp|中華そば}}, irgi reiškia kiniškus grikius) arba tiesiog ramenais ({{jp|ラーメン}}).
Sodybą sudaro 1991–1998 m. atstatyti Jono Basanavičiaus gimtųjų namų statiniai (XIX a. II pusė). Taip pat į kompleksą patenka Ožkabalių senosios kapinės, pažymėtos metaliniu kryžiumi, kurio postamente iškalta data „1898“, [[koplytstulpis]] (medinis dekoratyvinis stačiakampio formos stulpas, puoštas drožinėtu geometriniu ornamentu, viršuje koplytėlė su ornamentuotais lenktu stogeliu ir keturkampiu pagrindu bei trijomis skulptūromis: [[Šv. Marija|Švč. Mergele Marija]], [[Rūpintojėlis|Rūpintojėliu]] ir [[Šv. Agota]]. Stulpas užsibaigia smaile su mediniu stilizuotu kryžiumi).
 
[[1945]] m. gruodį Japonijoje buvo prasčiausias [[ryžiai|ryžių]] derlius per paskutinius 42 metus. Kovai su maisto nepritekliumi tuo metų Japoniją okupavusios JAV įvežė daug pigių kvietinių miltų. Tai padėjo išpopuliarėti miltiniams patiekalams, labiausiai – [[Duona|duonai]], bet taip pat ir ramenams. Pokario metais Japonijos valdžia normuodavo maistą, tačiau ramenai išpopuliarėjo [[Juodoji rinka|juodojoje rinkoje]], kurios pagalba dauguma japonų ir maitindavosi. Miltai iš komercinių malūnų būdavo vagiami pogrindinei ramenų gamybai, kurią saugojo [[jakudza]]. Šeštajame dešimtmetyje miltų prekybos apribojimai buvo atšaukti, ir ramenai dar labiau išpopuliarėjo, atsirado daug legalių gamintojų, įmonės pradėjo nuomoti ramenų gamybos įrankių komplektus kartu su [[jatai]] – [[gatvės maistas|gatvės maisto]] prekybos vežimėliu, norintiems gatvėse prekiauti ramenais. Sunkioje ekonominėje situacijoje tai buvo gera smulkaus verslo galimybė ir sparčiai išpopuliarėjo.
Greta sodybos yra 1989–1998 m. ([[Vitalius Stepulis|Vitaliaus Stepulio]] iniciatyva) įveistas Lietuvos Tautinio atgimimo [[ąžuolynas]], sudarytas iš 14 teminių giraičių: Sąjūdžio Seimo giraitė, Sąjūdžio seimo žiedas, Tautos atgimimo giraitė, Aukuro kalnas, Represijų aukų giraitė, Sausio 13-osios ir Medininkų aukų memorialas, Įžymių žmonių giraitė, Vilkaviškiečių giraitė, [[Jono Basanavičiaus premija|J. Basanavičiaus premijos]] laureatų giraitė, Knygnešių giraitė, Svečių giraitė, Tautos vienybės giraitė, Jaunimo giraitė, Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signatarų giraitė, Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų giraitė ir Vardiniai ąžuolai Lietuvos Respublikos prezidentams.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
 
[[Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejusRamenai|Daugiau…]]
 
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>