Nemuno kilpų regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kategorija:Lietuvos regioniniai parkai |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22:
Parko ašis – [[Nemunas]]. Apie 60 km smarkiai vingiuotas Nemuno vidurupio ruožas sudaro tris didžiąsias kilpas. Tarp aukštų, miškais apaugusių šlaitų, atragių ir [[atodanga|atodangų]] įvairiausiomis kryptimis teka upė. Veržlūs upeliukai suformavo vaizdingus kanjonus, [[raguva]]s, daubas.
[[Punios šilas]] – ypatingos botaninės vertės miškas, išsaugojęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus<ref>delfi.lt / [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/lietuvoje-atsiras-vieta-kur-misko-kirtejai-bus-nepageidaujami.d?id=79649261 Lietuvoje atsiras vieta, kur miško kirtėjai bus nepageidaujami], Justina Maciūnaitė, DELFI turinio projektų žurnalistė, www.GRYNAS.lt 2018 m. lapkričio 21 d.</ref><ref>delfi.lt / [https://www.delfi.lt/miestai/alytus/lietuvos-gamtos-perlai-senuju-giriu-takais-vienas-vertingiausiu-misku-europoje.d?id=81647373 Lietuvos gamtos perlai. Senųjų girių takais: vienas vertingiausių miškų Europoje], Romualdas Barauskas, www.DELFI.lt, 2019 m. liepos 6 d.</ref>. Jame auga aukščiausios Lietuvos [[Paprastoji pušis|paprastosios pušys]] bei [[Paprastoji eglė|paprastosios eglės]], natūralia alėja išsirikiavę Lietuvos kunigaikščių vardais pavadinti [[Paprastasis ąžuolas|ąžuolai]], randama daug saugomų augalų rūšių. Šiame šile jau 160 metų šlama aukščiausia Lietuvos pušis, siekianti 42 m. Šilo gamtiniame rezervate miškas egzistuoja be tiesioginės žmogaus įtakos. Punios šilo retenybės – [[Juodasis gandras|juodieji gandrai]], [[Mažasis erelis rėksnys|mažieji ereliai rėksniai]], [[Didžioji miegapelė|didžiosios miegapelės]], [[Vidutinis genys|vidutinieji geniai]].
Gyvena [[Stirna|stirnos]], [[Šernas|šernai]], gana didelė [[Taurusis elnias|tauriųjų elnių]] banda, daug smulkesnių žinduolių.
Keli apie 46 m aukščio [[Lenkinis maumedis|lenkiniai maumedžiai]] auga [[Degsnės maumedynas|Degsnės maumedyne]], tarp kurių – aukščiausias Lietuvos medis [[Degsnės miško maumedis]]. <ref>nemunokilpos.lt / [http://www.nemunokilpos.lt/modules/content/print.php?pg=66&lang=1&menu_id=1 Aukščiausias Lietuvos medis]</ref> Aukščiausia [[paprastoji eglė]], siekusi 45 metrus, taip pat augo šiame parke, [[
[[Prienai|Prienų]] pašonėje esančiose Nemuno salose įsikūrusi didžiulė [[kiras|kirų]] ir [[žuvėdra|žuvėdrų]] kolonija. Nuo Nemuno krantų galima stebėti [[paukščių migracija|paukščių migraciją]].
Eilutė 41:
== Laisvalaikis ir pramogos ==
Įrengtas asfaltuotas 10 km ilgio dviračių – pėsčiųjų takas [[Prienai|Prienų]]-[[Birštonas|Birštono]] kilpoje. Pėstiesiems įrengtas 1,6 km ilgio [[Škėvonys|Škėvonių]] gamtos takas. Yra paukščių stebėjimo vieta prie [[Nemunas|Nemuno]] salų. Norint apžvelgti parką iš viršaus galima naudotis [[Pociūnai (Prienai)|Pociūnų]] oro uosto paslaugomis. Trokštančius ramiai pailsėti mielai priglaus Birštono [[sanatorija|sanatorijos]]. Žvejai mėgėjai ras ne vieną patogią vietelę meškerei užmesti. Nuo 2019 m. liepos 11 d. Birštono pietvakariniame pakraštyje oficialiai atidarytas lankytojams [[Birštono apžvalgos bokštas]]<ref>delfi.lt / [https://www.delfi.lt/vasara/naujienos/birstono-apzvalgos-bokstas-atvertas-lankytojams-pasigrozekite-ispudingais-vaizdais.d?id=81695121 Birštono apžvalgos bokštas atvertas lankytojams: pasigrožėkite įspūdingais vaizdais], 2019 m. liepos 11 d.</ref>.
Parke švenčiamos [[Joninės]], vyksta [[Prienai|Prienų]] miesto ir [[Birštonas|Birštono]] miesto šventės.
| |||