Havajai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 88.119.157.197 (Aptarimas) darytas keitimas 5533091 Žyma: Anuliuoti |
S →Geografinė padėtis ir geologija: suvienodinami terminai |
||
Eilutė 54:
Havajų salyną sudaro aštuoniolika salų ir [[Atolas|atolų]], nusidriekusių apie 2400 km iš šiaurės vakarų į pietryčius. Aštuonios salos vadinamos „pagrindinėmis“ arba „didžiosiomis“ salomis. Tai (š. v. – p. r. kryptimi) [[Niihau]], [[Kauai]], [[Oahu]], [[Molokai]], [[Lanai]], [[Kahoolavė]], [[Maui]], [[Havajai (sala)|Havajai]] (pastaroji, siekiant išvengti salos ir salyno sutapatinimo, vadinama Didžiąja sala).
Visas Havajų salas suformavo [[Ugnikalnis|ugnikalniai]], iškilę [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] [[tektoninė plokštė|tektoninėje plokštėje]] ties [[Karštasis taškas|karštuoju tašku]]. Kadangi Ramiojo vandenyno plokštė slenka į šiaurės vakarus, o karštasis taškas lieka toje pačioje vietoje, labiau į šiaurės vakarus nutolusios salos yra „ramesnės“, t. y. jų ugnikalniai nebeaktyvūs. Paskutinis išsiveržimas už Didžiosios salos ribų vyko XVIII amžiuje ([[Haleakala]] Maui saloje). Užtat pietryčiuose esančioje Didžiojoje saloje veikia aktyvūs [[Mauna Loa]], [[Kilauea]]
Didžioji sala, kurią suformavo penki ugnikalniai, yra antroji pagal aukštį sala planetoje (Mauna Kea – 4205 m; aukščiausias salų taškas – Puncak Jaya [[Papua Naujoji Gvinėja|Papua Naujojoje Gvinėjoje]], 4884 m.
| |||