Jotvingiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 39:
Mokslinėje literatūroje su jotvingiais tapatinami jau [[Klaudijus Ptolemėjus|Ptolemėjaus]] [[II a.]] sudarytame žemėlapyje minimi ''soudinoi'' (Σουδινοί). Vėlesniuose rašytiniuose šaltiniuose gentis vadinama jotvingiais arba sūduviais. Kadangi kartu šie terminai nesutinkami, manoma, kad tai tos pačios genties pavadinimas. Vroclavo sprendime, kurį priėmė Vokietijos imperatorius [[Zigmantas I]] minima ''Suderlandt alias Jetuen'' (Sūduva arba Jotva).
Dėl autentiškos jotvingių genties savivardžio ir apskritai jų tautovardžio formos nesutariama; kai kurie lietuvių<ref>[http://alkas.lt/2017/10/05/v-deniusas-suduviu-dainaviu-ir-jotvingiu-netapatumas/ V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas] alkas.lt</ref> ir lenkų tyrinėtojai (pvz., lenkų archeologas Ježis Nalepa (Jerzy Nalepa) ir jo sekėjai) spėja, kad jotvingių etnosą sudarė 3 ar 4 skirtingai vadinamos kiltys („gentys“). Esą jotvingiai buvę ne gentimi, o genčių grupe.<ref name=voruta>[http://www.voruta.lt/jotvingiai-ir-ju-kalba/ Jotvingiai ir jų kalba*] voruta.lt</ref> Pasak kitos versijos „etniškai monolitišką“ jotvingių etnosą skirtingais vardais vadino ne patys jotvingiai, bet jų kaimynai,– [[vokiečiai]] – „sūduviais“, [[prūsai]], [[rusėnai]] ir (kurį laiką) [[lenkai]] – „jotvingiais“, lenkai – „poleksianais“.
Tautovardis „jotvingiai“ (''jatvjagi'', ''jatvengy'' rusų metraščiuose, ''jaczwingi'', ''jacvingi'', ''jatwingi'' lenkų metraščiuose<ref name=vle></ref>) istoriniuose šaltiniuose pasirodo [[X a.]]-XII a. [[Volynės metraštis|Ipatijaus metraštyje]] naudojamos formos Jatvjagy, Jatveze, Jatvjažin, zemlja Jatveskaja, na zemlju Jatvjažskuju ir kt. Rusų šaltiniuose niekur neminimi sūduviai. Panašius jotvingių pavadinimus perėmė lenkų šaltiniai. 1260 m. Mozūrų kunigaikščio sutartyje su Vokiečių ordinu minima ''terre Getuizintarum''. Šis pavadinimas pateko per Lenkiją į Vakarų Europą ir Romos kuriją. Popiečiaus dokumentuose minima ''terra Jatwesouie, Gretuesia, Gzestuesie, Getuesia'' ir ''Getvesia''.
Eilutė 47:
[[Simonas Grunau]] XVI a. pateikė legendinę Sudo, trečiojo karaliaus [[Videvutis|Videvučio]] sūnaus, istoriją. Jis gavęs valdyti šias žemės, kurios jo vardu pavadintos Sūduva.
Kaimyninės [[Mazovijos kunigaikštystė]]s šaltiniuose minima poleksėnų (palekių<ref name=voruta></ref>, ''Pollexianni'') gentis. [[Vincentas Kadlubekas]] rašo: ''sunt autem Pollexianni, Getarum seu Prussorum genus'' ("taip pat yra poleksėnai, kurie yra getų (jotvingių) arba prūsų kilmės").
== Istorija ==
| |||