Sevilija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kailis (aptarimas | indėlis)
Eilutė 27:
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Reino de Sevilla s. XI.png|Thumbthumb|250px|left|Sevilijos hegemonija 1080 m.]]
Sevilija yra 2200 metų senumo. Mitinis miesto įkūrėjas yra [[Heraklis]], identifikuojamas su finikiečių dievu Merkvartu. Pagal itą jis praplaukė Heraklio stulpus ir įkūrė [[Kadisas|Kadisą]] ir Seviliją.<ref>{{cite web|url= http://aznalfarache.blogspot.com/2010/09/leyendas-de-sevilla-5-hercules-y-la.html|title= Leyendas de Sevilla – 5 Hércules y la fundación de Sevilla|website=Aznalfarache.blogspot.com |accessdate=29 February 2012}}</ref> Miesto senamiestis Cuesta del Rosario gatvės kvartale yra išlikęs iš VIII a. pr. m. e.,<ref name="Salgueiro2007">{{cite book|author=Manuel Jesús Roldán Salgueiro|title=Historia de Sevilla|url=https://books.google.com/books?id=zZXEGgAACAAJ|accessdate=9 February 2013|year=2007|publisher=Almuzara|isbn=978-84-88586-24-7}}</ref> kai Sevilija buvo sala [[Gvadalkivyras|Gvadalkivyro]] upėje.<ref name="Mena1985">{{cite book|author=José María de Mena|title=Historia de Sevilla|url=https://books.google.com/books?id=J_kqAQAAMAAJ|accessdate=9 February 2013|year=1985|publisher=Plaza & Janés|isbn=978-84-01-37200-1|page=39}}</ref> Romėnų laikais miestas turėjo Hispalio (''Hispalis'') vardą. 45 m. pr. m. e. jį užėmė [[Julijus Cezaris]]. Po [[IV amžius|IV]] amžiaus miestą valdė [[vandalai]], [[vizigotai]], [[maurai]].
Senovėje miestas turėjo Hispalio (''Hispalis'') vardą. 45 m. pr. m. e. jį užėmė [[Julijus Cezaris]]. Po [[IV amžius|IV]] amžiaus miestą valdė [[vandalai]], [[vizigotai]], [[maurai]].
 
Tai buvo dominuojantis maurų kultūros centras (712–1248 m.). Po [[Kordobos kalifatas|Kordobos kalifato]] suirimo XI a., Sevilija tapo nepriklausoma valstybe ([[taifa]]). Gana greitai jos valdovai [[abadidai]] ėmė plėsti Sevilijos hegemoniją kitų aplinkinių taifų atžvilgiu, ilgainiui suvienydami didelę dalį pietinės [[Al Andalus]], įskaitant ir dabartinę [[Portugalija|Portugaliją]]. Tačiau krikščionių grėsmė iš šiaurės lėmė tai, jog musulmonai pasikvietė į pagalbą [[Almoravidai|Almoravidus]], kurie užėmė visą musulmonišką Al Andalūziją, taip pabaigdami Sevilijos nepriklausomybę.
Eilutė 58:
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
== Išnašos ==
 
{{reflist}}
{{Taifos}}