Kupiškio marios: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Aira Go (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
S wz
Eilutė 14:
}}
 
'''Kupiškio marios''' ('''Kupiškio tvenkinys''' arba '''Lėvens tvenkinys''') – ketvirtas pagal dydį dirbtinis [[vanduo|vandens]] telkinys [[Lietuva|Lietuvoje]] (po [[Kauno HE tvenkinys|Kauno marių]], [[Antalieptės tvenkinys|Antalieptės marių]] ir [[Elektrėnų tvenkinys|Elektrėnų marių]]). Yra [[Kupiškio rajonas|Kupiškio raj.]], Lėvens slėnyje, į šiaurę nuo [[Kupiškis|Kupiškio]], tarp Paketurių ir Aukštupėnų kaimų. Plotas – 8223 ha, vidutinis plotis – 500 m, pylimo ilgis – 500 m, vandens tūris – 33,2 mln. m<sup>3</sup>. Marios į šiaurinę pusę nusidriekusios 19,9 km, plotis - iki 0,65 km. Yra 1 [[pusiasalis]] (Jutkonių pus.) ir 3 salos: 9,1 ha Uošvės liežuvio sala (netoli užtvankos), tvenkinio vidurinėje dalyje mišku apaugusi 7,4 ha sala ir tvenkinio gale - 3,3 ha sala. Uošvės liežuvio saloje įkurtas dendroparkas su poilsio zona, dviračių takais, į salą nutiesti 2 tiltai. Tvenkinio kranto linija mažai vingiuota. Pakrantės vietomis apaugusios miškeliais. Aplink tvenkinį daugiausia plyti dirbami laukai. Rytinėje pakrantėje įsikūrę kaimai: [[Pajuodupė]], [[Vėžionys (Kupiškis)|Vėžionys]], [[Iciūnai (Kupiškis)|Iciūnai]], [[Bagdonys]], [[Kauniškis]], [[Jutkonys]], [[Virbališkiai]], [[Laukminiškiai]]. Vakarinėje pakrantėje - [[Drūlėnai]], [[Kunigiškis]], [[Palėvenėlė]], [[Dabramisliai]], [[Viežgai]], [[Elniškiai]], [[Vainiūniškis]], [[Girbučiai]]. Rytine pakrante eina kelias {{RK2404}}, vakarine - {{RK2402}}. Šiaurinę tvenkinio dalį skersai kerta kelias Nr.3634 ([[Jonava (Pandėlys)|Jonava]] - [[Lailūnai]] - [[Alizava]]){{RK3634}}.
 
Prie Kupiškio marių peri į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]] įtraukta [[didžioji kuolinga]]. Tvenkinys garsėja gausiais žuvų ištekliais.
 
== Istorija ==
Šio projekto vadovas – Stasys Tamošiūnas, tuo metu vadovavęs Kupiškio rajonui. Prieš pradedant užtvankos statybą Lėvens slėnį ištyrė VISI Urbanistikos katedros specialistai. [[1978 m.|1978]]-[[1980]] m. Lėvens slėnio ir pakraščių archeologinius, istorinius ir etnografinius objektus tyrė kraštotyrininkų ekspedicija. Kasinėti Paketurių, [[Drūlėnai|Drūlėnų]], Elniškių archeologiniai paminklai bei senovinio kelio, ėjusio per Lėvens slėnį iš buvusio [[Kupiškio dvaras|Pajuodupės (Kupiškio) dvaro]] į Kupiškio-[[Vabalninkas|Vabalninko]] kelią, pylimo liekanasliekanos ties Drūlėnais.
 
Užtvankos komplekso projektą parengė tuometinis Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyrius. Statybos darbai vyko [[1980 m.|1980]]-[[1984 m.|1984]] m., juos vykdė Kupiškio Melioratorių Statybos Valdyba (MSMV). Statybos darbai užbaigti 1984 m. spalio mėn. Užtvankos vandens lygis projekte numatytą ribą pasiekė [[1985 m.|1985]] m. balandžio mėn.