Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

602 pridėti baitai ,  prieš 5 mėnesius
S
Atmestas 90.140.202.92 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas)
Paskutinysis Rusijos imperatorius [[Nikolajus II]] valdė iki 1917 m. kovo mėn., kai buvo pašalintas iš valdžios. Įkurta trumpai gyvavusi demokratinė respublika, kurios vyriausybę 1917 m. spalio mėn. nuvertė [[Leninas]]. Nuo 1917 iki 1922 m. didžiojoje buvusios Rusijos imperijos dalyje gyvavo Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika (RTFSR), o kitos tarybinės respublikos, susikūrusios tuo pačiu metu, buvo laikomos nuo jos nepriklausomomis. Po Spalio revoliucijos bolševikų valdoma [[Tarybų Rusija]] ilgai buvo didžiųjų valstybių nepripažįstama, tačiau, pasibaigus pilietiniam karui, situacija pasikeitė.
 
Sąjungos pradžia – [[1922]] m. [[gruodžio 30]] d., kai Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika pakvietėprivertė Užkaukazės TFSR, Baltarusijos TSR ir Ukrainos TSR pasirašyti sąjungos aktą.
[[1934]] m. [[rugsėjo 18]] d. Tarybų Sąjunga buvo priimta į [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]]. TrečiajameKai, dešimtmetyje Tarybųnepaskelbusi Sąjungojekaro, siekiantTarybų įgyvendintiSąjunga komandinės[[1939]] m. ekonomikoslapkričio tikslus,30 įvestid. penkmečioužpuolė planai[[Suomija|Suomiją]], valstiečiai pradėti varyti į1939 m. [[kolūkis|kolūkiusgruodžio 14]] d. Tautų Sąjungos taryba pašalino TSRS iš organizacijos ir paragino savo nares remti Suomiją.
 
[[XX amžius|XX]] a. trečiajame dešimtmetyje Tarybų Sąjungoje, siekiant įgyvendinti komandinės ekonomikos tikslus, įvesti penkmečio planai, valstiečiai pradėti varyti į [[kolūkis|kolūkius]].
 
Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] TSRS pasirašė nepuolimo sutartį su [[Trečiasis Reichas|Vokietija]], kuria taip pat pasidalino įtakos sferomis Rytų [[Europa|Europoje]]. Pagal šio padalijimo sutartis TSRS atiteko ir [[Lietuva]], kuri kartu su [[Latvija]] ir [[Estija]] buvo okupuotos [[1940]] m. birželį, o rugpjūtį – [[aneksija|aneksuotos]].
 
[[1941]] m. Tarybų SąjungaiVokietijai sulaužius Nepuolimo sutartį, VokietijaTarybų Sąjunga įsitraukė į [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]]., Tarybų Sąjungakurį kartu su Vakarų sąjungininkais laimėjo [[1945]] m.
Po karo prasidėjusiame [[Šaltasis karas|Šaltajame kare]] Tarybų Sąjunga buvo viena pagrindinių konfliktuojančių šalių.
 
[[1985]] m. į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui, prasidėjo reformos (''glasnost'', ''perestroika''), užbaigusios [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]] bei privedusios prie taikaus valstybės suirimo.
Valstybė galutinai iširo [[1991 m.]] gruodį – [[gruodžio 1]] d. [[Ukraina]] referendume pasisakė už nepriklausomybę, [[gruodžio 8]] d. pasirašytas [[Belovežo susitarimas]], [[gruodžio 21]] d. pasirašyti [[Alma Ata|Alma Atos]] protokolai ir įkurta [[NVS]], [[gruodžio 25]] d. atsistatydino TSRS prezidentas [[Michailas Gorbačiovas]], [[gruodžio 31]] d. valstybė galutinai nustojo egzistuoti, o jos tęsėja tapo [[Rusijos Federacija]].<ref>[http://www.politika.lt/index.php?cid=9299&new_id=5506 SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymas tarptautinės teisės normų kontekste-Teisinis Rusijos atsakomybės pagrindas]</ref>
 
== Ekonomika ==