Lietuviai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Lietuviai XX amžiuje (iki 1990 metų): Su tema moksliškai nesusijusius, nemokslinius teiginius išbraukiau. |
|||
Eilutė 115:
Aptariamu laikotarpiu sparčiai besiformuojančiai lietuvių nacijai nepavyko išvengti ir kai kurių lemtingų netekčių bei pralaimėjimų. XX a. I pusėje ir viduryje lietuvių tautą ypač skaudžiai palietė [[Pirmasis pasaulinis karas]], [[Vilniaus kraštas|Rytų, Pietryčių ir Pietų Lietuvos]] [[Liucijus Želigovskis|želigovskinė]] okupacija (1919–1939 m., − dėl šios okupacijos iki 0,5 mln. anksčiau ganėtinai paviršutiniškai apslavėjusių lietuvių galutinai virto [[lenkai]]s), vad. antroji lietuvių ekonominės emigracijos banga (1920–1940 m. iš Lietuvos Respublikos daugiausia į [[JAV]], [[Brazilija|Braziliją]], [[Argentina|Argentiną]] ir [[Urugvajus|Urugvajų]] emigravo iki 100 tūkst. lietuvių), [[Antrasis pasaulinis karas]] (jam baigiantis hitlerininkai iš [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[wikt:deportacija|deportavo]] beveik visą vad. [[lietuvninkai|lietuvininkų]] etnokultūrinę grupę, o iš [[Didžioji Lietuva|Didžiosios Lietuvos]] į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]] pasitraukė iki 60 tūkst. lietuvių tautybės politinių pabėgėlių), sovietų okupacinės valdžios [[1941]] ir 1945–1953 m. vykdyti lietuvių trėmimai į [[Sibiras|Sibirą]] bei [[Rusija|Rusijos europinės dalies]] šiaurinius regionus ir [[Lietuvos partizanai|1944-1953 m. Lietuvos partizaninis karas]] (jo metu per abiejų kariaujančiųjų pusių akcijas žuvo ne mažiau kaip 35 tūkst. lietuvių).
Antruoju sovietmečiu ([[1944]]–[[1990]] m.), nepaisant [[1944]]–[[1953]] m. represijų ir vėlesnių [[TSKP]] vadovybės pastangų kolonizuoti bei [[rusifikacija|rusifikuoti]] Lietuvos Respubliką, lietuvių tauta dėl aktyvios [[Lietuvos partizanai|ginkluotos lietuvių rezistencijos]] okupaciniam režimui (1944–1953 m.) ir kt. priežasčių ženklesnės rusifikacijos nepatyrė, netgi priešingai, – beveik visu minėtu laikotarpiu vyko savotiška tautinė [[Lietuvos TSR]] lietuvių konsolidacija.{{faktas}}
|