Ivanas fon Ofenbergas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 47:
1859 m. rugsėjo 26 d. buvo apdovanotas 1-o laipsnio šv. Vladimiro ordinu su kalavijais. 1861 m. rugpjūčio 17 d. paskirtas [[Lietuvos 5-asis ulonų pulkas|Lietuvos 5-ojo ulonų pulko]] šefu, o lapkričio 13 d. – antruoju [[Mariupolio 4-asis husarų pulkas|Mariupolio 4-ojo husarų pulko]] šefu.
Jojimą [[maniežas|manieže]] Ofenbergas laikė „ne tikslu, o priemone, mokykla, be kurios [[karininkas]] negali nei išmokti šauniai ir bebaimiškai joti, nei suprasti arklių išjodinėjimo paslapčių, nei sužinoti, kaip kareivius mokyti jodinėti“. Ofenbergo mintys, nurodymai ir patarimai šiuo klausimu buvo išdėstyti jo 1862 m. gegužės 20 d. įsakyme korpusui, taip pat jo „Remontinio arklio išjodinėjimo vadove“ (''Наставление для выездки ремонтной лошади''), kuris buvo išleistas 1870 m.
Ofenbergas pirmasis Rusijos armijoje įvedė karininkų lenktynes dėl prizų (o vėliau jis ėmė organizuoti lenktynes ir žemesniųjų rangų kareiviams). Jis vėl ėmė naudoti užmirštą įstatymą apie rikiuotės žirgų perdavimą kavalerijos karininkams, pasirūpino, kad karininkai gautų lėšų pašarams ir ir kad būtų kaupiamas karininkų kapitalas remontui (žirgų atnaujinimui). Rūpindamasis kavalerijos aprūpinimu tarnybai parengtais karininkais, Ofenbergas įvedė jų lauko komandiruotes, reikalavo, kad jie mokėtų iš akies daryti karines vietovės nuotraukas, gerai suvoktų ir skaitytų žemėlapius. 1858 m. Jelizavetgrade (dabar [[Kropivnyckis]] Ukrainoje) įsteigė Jelizavetgrado kavalerijos mokyklą. Sukūrė detalias mokymo priemones „Užsiėmimų kavalerijoje vedimo instrukcija“ ir „Rezervinių eskadronų vadovas“, kuriose buvo nusakyta, kaip mokyti rekrutus ir išjodinėti remontinius arklius.
Eilutė 53:
1862 m. išformavus suvestinį kavalerijos korpusą Ofenbergas buvo paskirtas kavalerijos inspektoriumi, taip pat liko Karinės tarybos nariu.
Baronas I. fon Ofenbergas mirė 1870 m. vasario 18 d.
== Nuorodos==
| |||