Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 080 baitų pašalinta ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:LietuvosBaltosios zoologijosVokes sodasdvaro kluonas2011.jpg|thumb|ĮėjimasBaltosios įVokės Lietuvosdvaro zoologijoskluonas sodą2011 m.]]
'''Kluonas''' – ūkio [[pastatas]] nupjautiems [[javai|javams]] laikyti ir kulti. Būdingas [[Europa|Europos]] žemdirbių senovės sodyboms.
'''Lietuvos zoologijos sodas (LZS)''', anksčiau žinomas kaip '''Kauno zoologijos sodas''' – seniausias zoologijos sodas [[Lietuva|Lietuvoje]], įsikūręs [[Kaunas|Kaune]]. Įstaiga oficialiai atidaryta [[1938]] m. [[liepa|liepos 1]] d., penktadienį, 17 val. žymiausio Lietuvos zoologo, keliautojo, rašytojo prof. [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] iniciatyva. Lietuvos zoologijos sodas užima 15,66 ha parko plotą. Šiandien jame priskaičiuojama apie 2166 vienetų gyvūnų bei 232 rūšių iš kurių 31 egzotiškos arba arti išnykimo ribos, o 11 rūšių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai didžiausia gyvūnų kolekcija šalyje. Zoologijos sodas per metus vidutiniškai sulaukia daugiau nei 150 tūkst. lankytojų ([[2016 m.]] - 154,350). Lietuvos zoologijos sodas įsikūręs Kauno centre ([[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]]), tarp [[Ąžuolynas (Kaunas)|Ąžuolyno]] parko ir [[Adomo Mickevičiaus slėnis|Adomo Mickevičiaus slėnio]].
 
[[Lietuva|Lietuvoje]] kluonas minimas nuo XVI amžiaus. Buvo mediniai, stačiakampio plano. [[Žemaitija|Žemaitijoje]] kluono plotis buvo 7-9, ilgis 12-30, aukštis 6–9 m, [[Aukštaitija|Aukštaitijoje]] – plotis 7-14, ilgis 10-25, aukštis 5–9 m. Kluono sienos dažniausiai iš lentų, kalamų nedideliais tarpeliais, rečiau iš apvalių rąstų, [[stogas]] – [[šiaudai|šiaudų]], keturšlaitis arba dvišlaitis, su [[gegnė]]mis. Stovėjo atokiau nuo kitų trobesių.
[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] karališkosiose pilyse bei privačiuose didikų dvaruose jau nuo [[XIV a.]] veikė daugybė žvėrynų, kur, be vietinių gyvūnų, taipogi laikyti egzotiniai sutvėrimai. Šie pavyzdžiai minimi Didžiųjų kunigaikščių bei didikų korespondencijoje, [[XIX a.]] bajorijos atsiminimuose. Vis dėlto, sumanymas įkurti oficialų Lietuvos zoologijos sodą kilo tik XX a. pradžioje prof. [[Tadas Ivanauskas|Tadui Ivanauskui]] ([[1882]]–[[1970]]), kurio sutelkta iniciatyvinė grupė ėmė rūpintis tokios įstaigos kūrimu. Pasak gamtininko: ''Sumanymas įsteigti Kaune zoologijos sodą jau labai seniai užgimė mano galvoje. Buvo tai anais laikais, kai per savo išvykas į Kauną pradėjau pažinti vaizdingas miesto apylinkes. Buvau susižavėjęs Girstupio slėniu, Marvelės upelio pakraščiais, Vytauto ąžuolynu. Prisiminiau, kad ir Adomas Mickevičius buvo susižavėjęs šiomis Kauno grožybėmis, ir ėmiau svajoti, kad šios vietos būtų mūsų visuomenei ir naudingos…''.
 
[[XIX a.]] antroje pusėje ir [[XX a.]] pr. buvo statomi 4 tipų kluonai. Šiaurinėje ir Vidurio Aukštaitijoje statytas ilgas, stačiakampio plano kluonas su priekluoniu, stogas – gegninės konstrukcijos keturšlaitis ar dvišlaitis, sienos – žemos, įvažiavimas iš šono, viduje skersai pastato buvo plūkto molio laitas, vadinamas grendymu arba klojimu, [[spragilas|spragilais]] kuliamiems javams pakloti, galuose – šalinės javams, šiaudams, [[šienas|šienui]] laikyti, [[pelai|pelams]] supilti. Rytų Aukštaitijos kluonas – trumpas ir platus, stačiakampio plano, su išilginėmis šalinėmis, durimis iš galo ir sudėtinga pėdine konstrukcija aukštam stogui laikyti. Žemaitijai būdingas ilgas, siauras, kartais L raidės pavidalo kluonas, dažniausiai su [[jauja]], peludėmis, keturšlaičiu stogu su gegnėmis, su vienu ar dviem įvažiavimais iš šono. Kartais prie vienų durų būdavo pristatomas stulpais paremtas priekluonis su trišlaičiu ar dvišlaičiu stogu. [[Užnemunė]]s kluonas – stačiakampio plano, aukštomis sienomis, su skersinėmis šalinėmis, kai kada su padanga, pašiūre, maniežine. Stogas – gegninės konstrukcijos, pusvalminis, nuo XX a. stogas dengtas skiedromis arba stiegėmis, durys viename šone vienerios ar dvejos arba abiejuose šonuose dvejos, vienerios priešais kitas. Visų tipų kluonai turi dideles pastoges padargams, malkoms ir kitiems reikmenims laikyti. Prie kluono įrengiama aikštelė – kluoniena, kai kur t. p. vadinama kluonu.
[[1935]] m. [[gegužės 3]] d. pradėjo veikti Kauno zoologijos sodo [[akcinė bendrovė]], kurios branduolį sudarė žymūs to meto kultūros ir visuomenės veikėjai. Zoologijos sodui parinktas [[Girstupis|Girstupio]] upelio slėnis [[Ąžuolynas (Kaunas)|Ąžuolyne]] – raižyta, gyvūnams laikyti ir eksponuoti tinkama 15 ha ploto teritorija. Per trejetą metų buvo pastatyti visi reikiami statiniai, įrengti [[voljeras|voljerai]]. Šiandien zoologijos sodo teritorijoje, prie įėjimo laiptų, galima išvysti senąjį bilietų įsigijimo (kasų) namelį, naudotą dar pirmaisiais sodo gyvavimo metais.
 
Kauno zoologijos sodas oficialiai atidarytas [[1938]] m. [[liepos 1]] d. penktadienį (17 val. vakaro), tačiau kaip rašė tuometinė spauda: ''Prie Mickevičiaus slėnio jau nuo užvakar telkiasi būreliai smalsuolių, kurie būtinai nori pamatyti įvairius gyvius''. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Švietimo ministras [[Juozas Tonkūnas]] ir Teisingumo ministras [[Boleslovas Jonas Masiulis]]. Inauguracinę kalbą susirinkusiems sakė Kauno viceburmistras [[Steponas Rusteika]]. Taipogi dalyvavo svečiai iš užsienio, pvz., Karaliaučiaus, Latvijos.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
 
[[Lietuvos zoologijos sodasKluonas|Daugiau…]]
 
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>