|
[[Vaizdas:Hipofize_ir_kankorezine_liauka.JPG|thumb|300px|Kankorėžinė liauka]]
'''Kankorėžinė liauka''' ({{la|corpus pineale}}) — – liauka, esanti [[galvos smegenys]]e, trečiajame [[smegenų skilveliai|smegenų skilvelyje]] (tarp [[tarpinės smegenys|tarpinių smegenų]], [[didieji pusrutuliai|didžiųjų pusrutulių]] ir [[smegenėlės|smegenėlių]]). Tai nedidelis, ovalios formos, neporinis organas, 0,2 g masės. Geriausiai išsivysčiusi yra [[vaikas|vaiko]] kankorėžinė liauka. Ją gaubia plonas jungiamojo audinio apvalkalas, iš kurio į liauką eina ataugos, dalijančios parenchimą į atskiras skiltis arba folikulus. Pastarieji susideda iš glijinio audinio, kuriame yra daug kraujagyslių. Parenchimos ląstelių [[citoplazma]] yra grūdėta.
Septintaisiais gyvenimo metais organas pradeda nykti, išauga jungiamasis audinys, daugelis parenchiminių ląstelių žūva, vietoj jų atsiranda kalkinių kūnelių – smegenų smėlio, ''acervalus cerebri''. Kankorėžinė liauka atrofuojasi dar prieš [[Lytinė branda|lytinį brendimą]]. Ji gamina [[melatoninas|melatoniną]], kurio gamyba priklauso nuo šviesos kiekio. [[varliagyviai|Varliagyvių]] kankorėžinė liauka yra arti kūno paviršiaus, todėl kaip „trečioji akis“ pati reaguoja į šviesą. [[žinduoliai|Žinduolių]] kankorėžinės liaukos šviesa negali pasiekti, todėl ji gauna informaciją per [[regos nervas|regos nervą]].
Melatoninas reguliuoja paros ciklus, vadinamus ''[[Cirkadinis ritmas|cirkadiniu ritmu]]'' ({{la|circa}} – „apie“, ''dies'' – „diena“). Naktį, kai tamsu, melatonino koncentracija padidėja, ir žmonės apsnūsta, o atėjus dienai ir melatonino koncentracijai sumažėjus, atsibundama. Daugeliui gyvūnų būdingas ir metinis ciklas (gyvūnai dauginasi ar [[migracija (biologija)|migruoja]] tik tam tikru metų laiku). Tai siejama su melatonino koncentracijos pamažėjimu vasarą ir padidėjimu žiemą dėl dienos ilgio pokyčių.
|
