Alois Alzheimer: Skirtumas tarp puslapio versijų

A. Alzhaimeris pradėjo savo medicinos mokslus [[Berlynas|Berlyne]] ir mokėsi [[Viurcburgo universitetas|Viurcburgo]] ir [[Tiubingeno universitetas|Tiubingeno]] universitetuose. Nislas ir [[Aloisas Alzheimeris|Alzheimeris]] kartu atliko išsamų nervų sistemos patologijos tyrimą, ypač domėjosi [[smegenų žievė]]s anatomija. 1902 m. [[Emil_Kraepelin|Emilis Krepelinas]] pakvietė A. Alchaimerį dirbti su juo Haidelbergo universitetinės psichiatrijos klinikoje. 1903 m. abu persikėlė dirbti į universiteto psichiatrijos kliniką [[Miunchenas|Miunchene]]. Būtent tais metais A. Alzhaimeris apibūdino [[Alzheimerio liga|Alchaimerio ligą]]. Jis taip pat aprašė [[aterosklerozė]]s smegenų pokyčius, nervų ląstelių praradimą korpuso juostoje sergant [[Hantingtono liga]] ir smegenų pokyčius sergant [[epilepsija]].

 

Jis paskelbė savo išvadas [[1907]] m., pranešdamas apie smegenų pažeidimus. Vėlesniais savo karjeros metais A. Alchaimeris sutelkė dėmesį į glialinių ląstelių pokyčius. Jo žinomiausi darbai buvo apie „Westphal-Strümpell“ smegenų pseudosklerozę, dabar žinoma kaip Vilsono liga. A. Alchaimeris mirė sulaukęs 51 metų nuo širdies nepakankamumo po [[Endokarditas|endokardito]].<ref>[https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21350079 Alois Alzheimer (1864–1915) and the Alzheimer syndrome]</ref>