Kuršiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
papild.
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 20:
Kuršiai daugiausia vertėsi [[Žemdirbystė|žemdirbyste]], gyvulininkyste, taip pat žvejyba. Nuo [[V amžius|V]]-[[VI amžius|VI]] a. vis daugiau vertėsi amatais ir prekiavo su Baltijos jūros baseino, [[Padneprė]]s ir [[Pavolgis|Pavolgio]] kraštais. I tūkstm. pabaigoje iro pirmykštė bendruomeninė santvarka, formavosi klasinė visuomenė. Nuo [[VII amžius|VII a.]] patenka į skandinavų akiratį, tačiau sistemingai kuršius pulti vikingai pradeda tik nuo VIII a. Tarpais mokėjo duoklę [[Švedija|Švedijos]] ir [[Danija|Danijos]] karaliams. Nuo XI a. II pusės jau patys kuršiai pradėjo puldinėti [[Danija|Danijos]] ir [[Švedija|Švedijos]] pakraščius. [[1042]] metais kuršiai surengė puolimą į [[Danija|Daniją]]. [[1170]] metais kuršiai puolė [[Elando sala|Elando salą]] prie [[Švedija|Švedijos]] krantų. [[XI a.]]-[[XIII a.]] skverbėsi į [[Lyviai|lyvių]] žemes.
 
Kuršių kovas su danaidanais ir švedais nuo 853 m. aprašė [[Rimberto kronika]]. Pasak kronikos 854 m. ar 855 m. švedų karalius Olavas buvo įsiveržęs į Kuršą ir apgulęs Apuolės pilį. Kuršiai minimi ir aprašomi Adomo Brėmeniečio „Hamburgo vyskupų istorijoje", Sakso Gramatiko, taip pat Rusios ir kalavijuočių ordino metraščiuose.<ref>[http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2002~1367156255499/DS.002.0.01.ARTIC Ilona SIDERAVIČIUTĖ-MICKIENĖ Kuršiai ir jų kalbos reliktai Žemaičių žemėje]</ref>
 
Nuo XIII a. pradžios kuršiai susidūrė su Rygoje įsikūrusiu Kalavijuočių ordinu. 1210 m. kuršiai puolė Rygą ir kalavijuočių laivus.<ref>[http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2012_1/ZZ_2012_14-15.pdf ADOMAS BUTRIMAS Svarbiausios kuršių, žiemgalių ir žemaičių istorijos datos] Žemaičių žemė, 2002/1., p. 14</ref>