Česlovas Radžiūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1973]] - [[1975]] Respublikinių mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas"„Ąžuoliukas“ chormeisteris, [[1975]] - [[1977]] Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras"„Tauras“ chormeisteris. [[1977]] - [[1980]] Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyrų choro „Elektronika"„Elektronika“ chormeisteis-dirigentas, [[1979]] - [[1980]] Vilniaus miesto vyrų choro „Vilma"„Vilma“ chormeisteris, [[1978]] - [[1987]] Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyrų vokalinio ansamblio „Sigma"„Sigma“ vadovas. [[1983]] - [[1990]] sostinės simfoninio orkestro „Vilnius" meno vadovas ir dirigentas.

Nuo [[1989]] teatro vyr. chormeisteris - choro vadovas. Jo vadovaujamas operos choras pasiekė aukštą profesinį meistriškumą, gerai vertinamas Lietuvos ir užsienio choro meno žinovų. Į kolektyvą sutelkęs daug jaunų muzikos mokslus baigusių dainininkų, pasiekė idealią choro balsų sudėtį - 43 moterys ir 40 vyrų. Choras pajėgia atlikti bet kokio sudėtingumo operinį simfoninį ir kantatinį-oratorinį kūrinį. Be daugelio parengtų klasikinių operų chorų, kolektyvas vis dažniau ėmė rengti ir koncertines programas, koncertuoti [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje. Parengė A. Dvofäko „Requiem"„Requiem“ ([[1993]], pirmas atlikimas [[Lietuva|Lietuvoje]]), [[Džakomas Pučinis|G. Puccini]] „Messa di Gloria"Gloria“ ([[1994]]), [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]] „Pasijas pagal Morkų"Morkų“ ([[1996]] pirmą kartą atliko [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat ir [[Vokietija|Vokietijoje]]), [[Francas Peteris Šubertas|F. Schuberto]] „Stabat Mater"Mater“ ([[1997]]). Be pagrindinio darbo operų spektakliuose, choras dalyvauja jubiliejiniuose ir meno meistrų koncertuose, dainuoja Operos sezono atidarymo progomis, įvairių švenčių minėjimuose, festivaliuose ir kituose kultūros renginiuose, dažnai išvyksta į didžiuosius Lietuvos miestus. Su teatro kolektyvu choras gastroliavo JAV ([[1991]]), [[Vokietija|Vokietijoje]] ([[1991]], [[1994]], [[1996]]), [[Italija|Italijoje]] ([[1992]]), [[Suomija|Suomijoje]] ([[1993]]) ir [[Olandija|Olandijoje]] ([[1993]], [[1994]], [[1995]]). Minėtinos ryškiausios pastarųjų metų operos, kuriose itin gausu chorinių scenų: [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] „Nabukas"„Nabukas“, „Trubadūras"„Trubadūras“, „Makbetas"„Makbetas“, C. M. von Weberio „Laisvasis šaulys"šaulys“, [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] „Faustas".

C. Radžiūnas reiškiasi kaip simfoninių ir operinių kūrinių dirigentas. Vadovaudamas sostinės simfoniniam orkestrui „Vilnius"„Vilnius“, dirigavo [[Jozefas Haidnas|J. Haydno]] Simfoniją c-moll, [[Francas Peteris Šubertas|F. Schuberto]] Nebaigtąją simfoniją, [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|W. A. Mozarto]], [[Georgijus Sviridovas|G. Sviridovo]] ir kitų kompozitorių simfoninius-vokalinius kūrinius. Diriguoja chorus ir didesnes operų chorų scenas su teatro simfoniniu orkestru ir solistais. [[1991]] JAV su Lietuvos ir Chicagos lietuvių operos kolektyvais statė A. Ponchiellio operą „Lietuviai". [[1991]] 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės vienas iš muzikos vadovų ir dirigentų [[Čikaga|Chicagoje]]. [[1986]] apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, o [[1990]] dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas. Sūnus Saulius Radžiūnas Lietuvos muzikos akademijoje studijuoja choro ir simfoninį dirigavimą -jis [[1997]] tarptautinio choro dirigentų konkurso [[Ryga|Rygoje]] (Latvija) diplomantas.