Trečiasis Reichas: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
[[Lenkija]]i nesutikus patenkinti A. Hitlerio ultimatumo, [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. vokiečių [[vermachtas]], remiamas [[Liuftvafė]]s ({{de|Luftwaffe}} – karinės oro pajėgos), įžengė į Lenkijos teritoriją. Neilgai trukus – 1939 m. rugsėjo 3 d. karą Vokietijai paskelbė Didžioji Britanija su Prancūzija ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas – kruviniausias konfliktas žmonijos istorijoje.
 
Antrojo pasaulinio karo pradžia – tai Vokietijos karinių pergalių virtinė. Nauja didelių tankų grupuočių panaudojimo koncepcija ([[Blitzkrieg]], žaibiškas karas) leido Trečiajam Reichui pasiekti stulbinamų pergalių. 1939 m. rugsėjo 27 d. kapituliavo Lenkija, 1940 m. sutriuškinta Danija, Norvegija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, 1941 m. okupuotos Jugoslavija, Graikija, vokiečių generolas [[Ervinas Romelis (''Erwin Rommel'')]] sėkmingai žygiavo į priekį Šiaurės Afrikoje. Tuo pat metu buvo vykdoma masinė Didžiosios Britanijos bombardavimo kampanija, siekiant užtikrinti vokiečių pranašumą ore būsimajai operacijai „Seelöwe“ (vok. – jūrų liūtas), įsiveržiant į [[Anglija|Angliją]]. Tačiau ši operacija niekada nebuvo įgyvendinta dėl įnirtingo britų RAF (''Royal Air Forces'' – angl. karališkosios oro pajėgos) pasipriešinimo ir, kaip spėjama, didžiąja dalimi dėl to, kad A. Hitleris gavo karinės žvalgybos informacijos apie planuojamą Raudonosios Armijos įsiveržimą.{{faktas}}
 
1941 m. birželio 22 d. Adolfas Hitleris davė įsakymą užpulti [[TSRS]]. Šiuo metu tarp istorikų vyksta diskusijos, ar A. Hitleris užpuolė TSRS apsvaigęs nuo vermachto nenugalimumo iliuzijos, ar tai buvo preventyvus smūgis, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią TSRS pirmai užpulti Trečiąjį Reichą. Iki 1941 m. gruodžio vokiečių kariuomenė Tarybų Sąjungoje žengė tokiu pačiu nesustabdomu tempu kaip ir prieš tai Vakarų Europoje, tačiau prasidėjusi žiema, prasti keliai TSRS, vokiečių kariuomenės nepasirengimas ilgai kampanijai, nesuprantami sąjungininkų veiksmai (1941 m. gruodžio 7 d. Japonija užpuolė [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harborą]], taip įtraukdama į karą [[JAV|Jungtines Valstijas]]), Vokietijos specialiųjų padalinių ([[Gestapas|Gestapo]], [[SS]]) nusikaltimai okupuotose Rytų teritorijose, kas sukėlė itin stiprų partizaninį pasipriešinimą, A. Hitlerio nekompetencija vadovaujant kariniams veiksmams bei kitos priežastys sąlygojo vermachto pralaimėjimų pradžią. Tolesni vermachto veiksmai Rytų fronte buvo tik nuolatinis atsitraukimas.
 
1943 m. Sąjungininkai išsilaipino [[Sicilija|Sicilijoje]], o [[1944]] m. birželio 6 d. buvo atidarytas Antrasis frontas – Sąjungininkai išsilaipino [[NormandijaIšsilaipinimas Normandijoje|išsilaipino Normandijoje]]. Tai buvo didžiausia žmonijos istorijoje karinio [[desantas|desanto]] operacija. 1944 m. jau tapo aišku, kad Trečiasis Reichas skaičiuoja paskutinius savo metus. Nepaisant to, A. Hitleris iškėlė totalinio karo koncepciją (totalinis karas – kai visa valstybės ekonomika yra mobilizuojama karo reikmėms). Tuo pat metu įsisiautėjo [[Heinrich Himmler|H. Himlerio]], Trečiojo Reicho policijos ministro ir SS vado, [[antisemitizmas|antisemitinė]] politika. Buvo realizuojamas ''Endlösung'' (vok. – galutinis sprendimas) nutarimas, kuriuo buvo siekiama išnaikinti visus Europos [[žydai|žydus]]. Iš viso per karą ir iki karo nacių antisemitinės politikos aukomis tapo iki 6 milijonų Europos žydų.
 
1945 m. pavasarį Raudonoji Armija, vadaovaujama G.Žukovo, buvo apsupusi [[Berlynas|Berlyną]], tuo tarpu [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]] spaudė Reichą iš Vakarų. 1945 m. balandžio 30 d. apsuptame Reicho kanceliarijos bunkeryje nusišovė pats A. Hitleris, o 1945 m. gegužės 8 d. Trečiasis Reichas pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. Tuo metu Vokietijoje buvo apie 23:30, o [[Maskva|Maskvoje]] – po vidurnakčio, todėl [[Rusija]] pergalės dieną švenčia gegužės 9 d. Tai buvo Trečiojo Reicho, nacių propagandos vadinto tūkstantmečiu Reichu, pabaiga.
41 438

pakeitimai