Klaudijus Ptolemėjus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 82.135.197.192 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Tolmintonis (aptarimas | indėlis)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 11:
 
=== Geografija ===
VeikaleAštuonių tomų veikale „Geografija“ apibendrino [[Senovės Graikija|senovės graikų]] ir [[romėnai|romėnų]] geografijos žinias, išdėstė [[žemėlapis|žemėlapių]] sudarymo pagrindus, surašė daugiau nei 8000 geografinių vietų, nurodė daugumos jų koordinates, įdėjo 26 žemės paviršiaus žemėlapius. Traktatas sudarė vieną knygą, o koordinačių lentelės - veikalo dalį nuo antro iki septinto tomo. Šis mokslo darbas teikė instrukcijas, kaip sudaryti matematiškai pagrįstus žemėlapius. Ptolemėjus nemažai rėmėsi kitų graikų mokslininkų – Eratoseno[[Eratostenas|Eratosteno]], Hiparcho, Poseidonijo, Marino Tyriečio darbais. Veikalas „Geografija“ net 14 šimtmečių buvo laikomas svarbiausiu Europoje geografijos ir kartografijos šaltiniu.
Ptolemėjas sukūrė dvi žemėlapių projekcijas: kūginę, kurioje platumą žyminčios lygiagretės parodytos kaip koncentriniai apsriti lankai, ir pseudokūginę, kurioje ilgumą žyminčios linijos yra ne lenktos, o tiesios.
 
Ptolemėjus savo darbe mini Sarmatų vandenyną (Baltijos jūrą), [[venedai|venedus]] ir Venedų įlanką ([[Gdansko įlanka]]), Turunto, Rudono ir Chronono upes, kurios tapatinamos su [[Dauguva]], [[Venta]] ir [[Nemunas|Nemunu]], bei kelias baltų gentis – sudinus ([[jotvingiai|sudūvius]]), [[galindai|galindus]], sėlius (saloi)<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 150-151 psl.</ref>, stavanus ir kitus.