Karaliaučius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Istorinių laikų Karaliaučius turi tris, labai skirtingus vystymosi etapus – sembiškąjį arba prūsiškąjį, teutoniškąjį arba vokiškąjį ir tarybinį arba rusiškąjį.

 

Sembiškasis arba prūsiškasis gyvenvietės laikotarpis tęsėsi iki 1255 m.

 

Dabartinio miesto teritorijoje stovėjo [[Prūsai|prūsų]] [[Sembai|sembų]] genties pilaitė ir vietovė vadinosi [[Tvanksta]] ar Tvangstė. [[1254]] m. Vokiečių ordino kryžiuočiai su [[kryžininkai]]s, kuriems vadovavo [[Čekija|Čekijos]] karalius [[Pršemislas II Otakaras]], užkariavo prūsų žemę Sembą ir sugriautos Tvankstos pilaitės vietoje pastatė medinę pilį.

 

[[Vaizdas:Königsberg Castle.jpg|thumb|left|200px|[[Karaliaučiaus pilis|Karaliaučiaus pilies]] bokštas XIX–XX a. sandūroje.]]

Teutoniškasis arba vokiškasis miesto laikotarpis gyvavo tarp 1255 m. ir 1945 m. balandžio 10 d.

Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] buvo vienas didžiausių regiono miestų 192,76 km² teritorijoje, kurioje [[1939]] m. buvo 372 164 gyventojai. Miestas pasižymėjo multikultūriškumu, nors jame absoliučią daugumą sudarė [[vokiečiai]], bet gyveno ir [[prancūzai]], [[škotai]], [[olandai]], [[lenkai]], šiek tiek [[lietuvininkai|lietuvininkų]]. Prieš [[Raudonoji armija|Raudonajai armijai]] užimant miestą, vietiniai gyventojai masiškai bėgo į [[Vokietija|Vokietijos]] gilumą.

 

[[Vaizdas:Kaliningrad_Dom_Sowjetow_03.jpg|thumb|right|200px|1967 m. galutinai nugriovus [[Karaliaučiaus pilis|Karaliaučiaus pilies]] dar išlikusias sienas, jos teritorijoje, [[1970]] m. buvo pradėtas statyti [[Tarybų namas (Kaliningradas)|Tarybų namo]] administracinis pastatas, vėliau tapęs neoficialiu tarybinio ir rusiškojo Karaliaučiaus, dabar oficialiai vadinamo Kaliningradu, simboliu (2016 m. nuotrauka).]]

[[Tarybinis laikotarpis|Tarybinis]] arba rusiškasis miesto laikotarpis prasidėjo nuo 1945 m. balandžio 10 d. ir tęsiasi šiol.