Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
'''Vilniaus medicinos – chirurgijosmedicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija'''  ([[1832]] m. - [[1842]]  m.) Vilniuje veikusi aukštoji mokslo įstaiga, įkurta vietoj [[Rusijos imperija|caro valdžios]] uždaryto 1832  m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Medicinos fakulteto.
 
[[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]] [[Rusijos imperija|caro valdžia]] uždarė po [[1831 m. sukilimas|1831  m. sukilimo]].
 
== Akademijos struktūra ir istorija ==
 
Vilniaus medicinos  – chirurgijos akademijoje buvo rengiami bendrosios praktikos [[Gydytojas|gydytojai]], [[Veterinarija|veterinarai]] bei [[Farmacija|farmacininkai]], t.y. veikė [[Medicina|Medicinos]], [[Farmacija|Farmacijos]] ir [[Veterinarija|Veterinarijos]] fakultetai. Studijos trukdavo nuo trejų iki penkerių metų.
 
Šioje akademijoje dirbo 15 [[Profesorius|profesorių]] ir 10 [[Adjunktas|adjunktų]]. Tarp [[Profesorius|profesorių]] buvo tokie žymūs mokslininkai, kaip [[Andrius Sniadeckis]], [[Adolfas Abichtas]], [[Ignacijus Fonbergas]], [[Eduardas Eichvaldas]], [[Konstantinas Porcijanka]] ir kiti.
 
Šios akademijos rektoriais buvo Mykolas Mianovskis (1832-18331832–1833), Tomas Kučkovskis (1833-18401833–1840) ir [[Juzefas Mianovskis]] (1840-18421840–1842).
 
1830-1837 1830–1837 m. Bendrosios terapijos katedrai vadovavo Aleksandras Velkas (1801-18631801–1863), kurį laiką [[Juzefas Mianovskis]], 1837-18411837–1841 metais - – [[Adolfas Abichtas]]. Specialiąją [[Patologija|patologiją]] ir terapiją dėstė Feliksas Rimkevičius <ref> ''Glausta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų ir slaugos pagrindų katedros informacija apie medicinos mokslo įstaigų istoriją''. [https://web.archive.org/web/20050325231915/http://www.mf.vu.lt/katedros/bmpsk_psl.htm]</ref>
 
Pirmaisiais akademijos veiklos metais joje studijavo 580 studentų, 1833 metais  – 642 studentai. Akademiją baigė apie 700 studentų. Jos veiklos metu joje buvo apsiginta 20 [[Doktorantūra|daktaro disertacijų]] [[Medicina|medicinos]] srityje.
 
Vilniaus medicinos  – chirurgijos akademijai priklausė [[Akušeris|akušerijos]], [[Chirurgija|chirurgijos]] ir terapijos [[Klinika|klinikos]], studentų ir akademijos darbuotojų ligoninė, [[Veterinarija|veterinarijos]] klinika, [[Anatomija|anatomijos]], [[Chemija|chemijos]], [[Fizika|fizikos]], [[Zoologija|zoologijos]] ir kt. kabinetai, [[Botanikos sodas|botanikos sodas]], [[Vaistinė|vaistinė]], [[Biblioteka|biblioteka]]. 1842  m. [[Biblioteka|bibliotekoje]] buvo apie 20 tūkstančių knygų.
 
== Akademijos uždarymas ==
 
Savo veiklos metais akademija buvo pripažinta kaip geriausia šios rūšies mokslo įstaiga visoje [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]], tačiau 1842  m. ji [[Rusijos imperija|caro valdžios]] buvo uždaryta. Dėstytojai ir mokslininkai buvo išskirstyti po kitas [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] mokslo įstaigas. Vilniaus medicinos  – chirurgijos akademijos turimą duomenų bazę perėmė [[Kijevas|Kijevo]] [[Vladimiras Sviatoslavičius|šv. Vladimiro]] universitetas.
 
1842  m. uždarius akademiją [[Medicina|medicinos]] mokslo centru tapo 1805  m. [[Jozefas Frankas|Jozefo Franko]] iniciatyva įkurta [[Vilnius|Vilniaus]] [[Medicina|medicinos]] draugija.
 
== Šaltiniai ==
Eilutė 27:
 
== Literatūra ==
* Вильнюсская медико-хирургическая академия // Литва. Краткая энциклопедия. – Вильнюс: Главная редакция энциклопедий, 1989. – С. 181. – 672 с. – 50 000 экз.
 
* Dr. Randakevičienė Irma. Ką kalba metrikai apie XIX amžiaus pradžios Vilniaus šviesuomenę. [http://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene] [https://www.lzinios.lt/Istorija/ka-kalba-metrikai-apie-xix-amziaus-pradzios-vilniaus-sviesuomene/271179]
* Vitalija Miežutavičienė. Medicinos mokslas Lietuvoje/ Visuotinė lietuvių enciklopedija [https://www.vle.lt/Straipsnis/medicinos-mokslas-Lietuvoje-118056]
 
* Milda Budrienė. Medicinos išsivystymo raida Lietuvoje XV-XXXV–XX šimtmečiuose/Aidai.eu. [http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=7963:is&catid=448:4&Itemid=50]
* Vitalija Miežutavičienė. Medicinos mokslas Lietuvoje/ Visuotinė lietuvių enciklopedija [https://www.vle.lt/Straipsnis/medicinos-mokslas-Lietuvoje-118056]
 
* Milda Budrienė. Medicinos išsivystymo raida Lietuvoje XV-XX šimtmečiuose/Aidai.eu. [http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=7963:is&catid=448:4&Itemid=50]
 
== Nuorodos ==