|
== Istorija ==
[[Vaizdas:2009 Simbolinis Baltijos kelias Rygoje.jpg|thumb|180px|left|2009 Simbolinis Baltijos kelias Rygoje 2009 m. rugpjūčio 23 d. vakarą Rygos centre prie Laisvės statulos uždegtos žvakutes simboliškai pažymėti Baltijos kelio dvidešimtmetį.]]
[[1989]] m. [[gegužės 14]]-15 d. vyko Baltijos asamblėja Taline. Joje Estijos Liaudies Fronto Taryba, Latvijos Liaudies Fronto Dūma ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas priėmė svarbias deklaracijas.
Baltijos tautų teisių deklaracijoje pabrėžiama tautinės kultūros svarba. Remiantis tarptautinių teisių dokumentais, tuo, kad iš esmės nepakito Sovietų Sąjungos [[ideologija]] ir [[politika]] (nacijas traktuojant kaip laikiną ir pažangai trukdantį reiškinį, atmetant tautos apsisprendimo mėginimus), skelbė natūralias ir neatimamas teises:
* Gyventi istoriškai susiklosčiusioje savo teritorijoje
* Teisę apsispręsti ir laisvai nustatyti savo politinį statusą
* Teisę išsaugoti savo kultūrą ir savitumą
* Teisę pasirinkti ūkininkavimo formas ir kt.
Asamblėjos metu Taline, Rotušės aikštėje, Estijos Liaudies Fronto atstovas [[Matis Hintas]] pasakė kalbą „Pabaltijo kelias“. Trumpai apžvelgęs tūkstančius metų Baltijos pakrantėje gyvenusių estų, latvių ir lietuvių tarpusavio ryšių, jis pabrėžė, kad Pabaltijo valstybių nepriklausomybė buvo paminta dviejų totalitarinių režimų – [[nacizmas|nacistinės Vokietijos]] ir [[SSRS|Sovietų Sąjungos]]. Estija ir Latvija, Lietuva buvo atiduotos agresorių savivalei. Nepaisant to, jos išsaugojo ištikimybę savo kalbai, kultūrai, tautinėms tradicijoms. Jis teigė, kad Pabaltijo kelias yra Europos kelias. Kalbiniu, tautiniu ir kultūriniu pagrindu suskirstyta Europa vienintelė gali saugoti ir puoselėti turtingą visos Europos kultūrinį palikimą. Pabaltijo kelias – derybų, įtikinėjimo ir įrodymų kelias.
Kaip tik Baltijos kelio išvakarėse [[Lietuvos SSR AT]] speciali komisija, tyrusi [[1939]] m. [[rugpjūčio 23]] d. Vokietijos-SSRS sutarties padarinius paskelbė išvadas dėl įvykių raidos po abiejų šalių slaptojo protokolo pasirašymo. Jose pabrėžti SSRS [[1940]] m. [[birželio 14]] d. Ultimatumo Lietuvai pragaištingi padariniai. Teigiama, kad nelaisvai ir nedemokratiškai sudarytas [[Liaudies Seimas]] tapo į Lietuvą atsiųstu SSRS vyriausybės įgaliotinių įrankiu, o jo deklaracija dėl įstojimo į SSRS priimta prieš Lietuvos piliečių valią realizuojant didžiavalstybinius SSRS tikslus.
[[Vaizdas:Baltijos kelias, paminklas.JPG|miniatiūra|250px|right|Baltijos kelio dešimtmečio paminklas prie Ukmergės]]
== Idėja ==
| 