Baltijos kelias: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Asamblėjos metu Taline, Rotušės aikštėje, Estijos Liaudies Fronto atstovas [[Matis Hintas]] pasakė kalbą „Pabaltijo kelias“. Trumpai apžvelgęs tūkstančius metų Baltijos pakrantėje gyvenusių estų, latvių ir lietuvių tarpusavio ryšių, jis pabrėžė, kad Pabaltijo valstybių nepriklausomybė buvo paminta dviejų totalitarinių režimų – [[nacizmas|nacistinės Vokietijos]] ir [[SSRS|Sovietų Sąjungos]]. Estija ir Latvija, Lietuva buvo atiduotos agresorių savivalei. Nepaisant to, jos išsaugojo ištikimybę savo kalbai, kultūrai, tautinėms tradicijoms. Jis teigė, kad Pabaltijo kelias yra Europos kelias. Kalbiniu, tautiniu ir kultūriniu pagrindu suskirstyta Europa vienintelė gali saugoti ir puoselėti turtingą visos Europos kultūrinį palikimą. Pabaltijo kelias – derybų, įtikinėjimo ir įrodymų kelias.

 

Kaip tik Baltijos kelio išvakarėse [[Lietuvos SSR AT]] speciali komisija, tyrusi [[1939]] m. [[rugpjūčio 23]] d. Vokietijos-SSRS sutarties padarinius paskelbė išvadas dėl įvykių raidos po abiejų šalių slaptojo protokolo pasirašymo. Jose pabrėžti SSRS [[1940]] m. [[birželio 14]] d. Ultimatumo Lietuvai pragaištingi padariniai. Teigiama, kad nelaisvai ir nedemokratiškai sudarytas [[Liaudies Seimas]] tapo į Lietuvą atsiųstu SSRS vyriausybės įgaliotinių įrankiu, o jo deklaracija dėl įstojimo į SSRS priimta prieš Lietuvos piliečių valią realizuojant didžiavalstybinius SSRS tikslus.