Fatimidų kalifatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
Vaizdas Fatimid_flag.svg keičiamas Rectangular_green_flag.svg
Eilutė 40:
 
=== Ekspansija ===
Dinastijos įkūrėjas buvo [[Abdula al-Mahdi]], kuris savo galią konsolidavo tarp berberų [[Kutamai|kutamų]], kurie gyveno dabartiniame pajūrio [[Alžyras|Alžyre]] ir priklausė didesnei [[sanhadži]] konfederacijai. Al-Mahdi berberų tarpe platino [[šiizmas|šiitų islamą]], virsdamas jų tarpe dvasiniu lyderiu. 909 m. jis nukariavo Abasdidų vasalų [[Aglabidai|Aglabidų]] valdas (dab. [[Tunisas]] ir Alžyras), įkūrė ten naują miestą [[Mahdija (Tunisas)|Mahdiją]] ir savo dinastiją. Siekdamas legitimuoti valdžią, al-Mahdi pasiskelbė [[Mahometas|Mahometo]] dukters [[Fatima bint Muhamed|Fatimos]] ir jos vyro [[Ali]] palikuonimi. Iš to ir kilo dinastijos pavadinimas.
[[Vaizdas:Al-Azhar (inside) 2006.jpg|thumb|left|Fatimidų statyta Al-Ažaro mečetė Kaire]]
Iš karto po įsitvirtinimo Ifrikijoje, al-Mahdi naudodamasis berberų karine galia, tęsė užkariavimus į aplinkines teritorijas Afrikoje. Nukariavęs Aglabidus, nukariavo [[Idrisidai|Idrisidų]] sritis, taip pajungdamas visą [[Magrebas|Magrebą]] (Maroką, Alžyrą, Tunisą ir vakarinę Libiją). Valdant ketvirtajam Fatimidų valdovui [[Al-Muizas|al-Muizui]], berberų armijos įsiveržė į [[Ikšididai|Ikšididų]] valdomą Egiptą ir jį prijungė. 969 m. al-Muizas Nilo slėnyje įkūrė naują miestą, kurį pavadino [[Kairas|Kairu]]. Netrukus jo armija įžengė į Aziją, kur nukariavo [[Palestina|Palestiną]], [[Hidžazas|Hidžazą]], trumpam užgrobė Abasidų sostinę [[Bagdadas|Bagdadą]].
 
Po šių užkariavimų, Egiptas ir Kairas tapo Fatimidų imperijos kultūriniu ir politiniu centru. Imperija driekėsi per visą Šiaurės Afriką, apėmė [[Levantas|Levantą]] ir kurį laiką valdė Maltą, Siciliją ir pietinę Italiją. Imperijai buvo būdinga ypatinga tolerancija: nors valdančioji dinastija išpažino šiizmą, valstybinius postus galėjo užimti kitų islamo atmainų, pvz., sunitų atstovai. Buvo toleruojamos ir neislamiškos tautos – [[koptai]], [[žydai]] ir pan.
 
Imperijos armija, iš pradžių berberiška, ilgainiui tapo daugiaetninė, į ją priimant įvairių tautų atstovus ir išnaudojant geriausias skirtingų etninių grupių savybes. Berberai buvo išnaujami kaip lengvoji [[kavalerija]], [[tiurkai]] – kaip lankininkai ar sunkioji kavalerija ([[mameliukai]]), o juodaodžiai, sirai bei arabai – kaip [[pėstininkai]].