Mečislovas Reinys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Mečislovas Reinys''' ([[1884]] m. [[vasario 5]] d. [[Madagaskaras (Zarasai)|MadagaskareMadagaskaro vienkiemyje]], Daugailių parapija, [[Utenos apskritis]] – [[1953]] m. [[lapkričio 8]] d. [[Vladimiras|Vladimire]], [[Rusija|Rusijoje]]) – katalikų dvasininkas, arkivyskupas, teologijos ir filosofijos profesorius, diplomatas, politikas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, SSRS politinis kalinys, kankinys.

Tėvai Jeronimas Reinys ir Julijona Mališauskaitė. Buvo jauniausias iš 11 vaikų. [[1900]] m. [[Ryga|Rygoje]] aukso medaliu baigė gimnaziją ir kitais metais įstojo į [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminariją]]. [[1905]] m. ją baigęs, studijas tęsė [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinėje akademijoje]], kurią baigęs 1909m. pelnė teologijos magistro laipsnį.

[[1907]] m. įšventintas kunigu. [[1909]]–[[1912]] m. studijas gilino [[Belgija|Belgijos]] Filosofijos institute prie [[Liuveno universitetas|Liuveno universiteto]]. Studijavo filosofiją, teologiją, gamtos mokslus ir psichologiją, apgynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį. [[1913]]–[[1914]] m. [[Strasbūro universitetas|Strasbūro universiteto]] Teologijos fakultete studijavo apologetiką. Atostogų metu keliavo po Europos valstybes, išmoko devynias kalbas. Danijoje dirbo sielovados darbą tarp Lietuvos ir Lenkijos ten dirbusių darbininkų, sakė pamokslus. 1914m. grįžo į Lietuvą. 1914-1915m. vikaravo Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Nnuo 1915m. iki 1922m. buvo Vilniaus pedagoginių kursų ir lietuvių gimnazijos kapelionas ir mokytojas. Nuo 1916m. iki 1922m. profesoriavo Vilniaus kunigų seminarijoje, dėstė filosofiją ir sociologiją. Vilniuje organizavo ateitininkų kuopelę, dalyvavo kaimo katalikų jaunimo sąjungos "Pavasaris" renginiuose. 1915m. įstojo į krikščionių demokratų partiją, kuriai priklausė iki 1926m. Parašė naują Lietuvos Krikščionių demokratų partijos programą, aktyviai veikė visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Nuo 1919m. vasario mėn iki 1919m. liepos mėn. bolševikų buvo suimtas ir laikomas įkaitu. Nuo 1925m. iki 1926m. ėjo Lietuvos Užsienio reikalų ministro pareigas. Nuo 1924m. dalyvavo Katalikų veikimo centro darbe. <ref>http://vilnius.lcn.lt/sventieji/reinys/gyvenimas/</ref> Kuriantis Vytauto Didžiojo universitetui Kaune, pakviestas vadovauti Teologijos ir filosofijos fakulteto Psichologijos katedrai. Dėstė iki 1940m. bendrąją, lyginamąją ir pedagoginę psichologiją. 1922m. dalyvavo įkuriant Lietuvos katalikų mokslo akademiją ir buvo jos pirmuoju sekretoriumi. Rašė filosofijos, religijos, pedagogikos, psichologijos, visuomenės gyvenimo, politikos bei kitomis temomis į kelias dešimtis periodinių leidinių, išvertė profesinių knygų.