Mongolija: Skirtumas tarp puslapio versijų

8 578 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
Atmestas 90.142.186.202 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Aloyzasrap keitimas)
S (Atmestas 90.142.186.202 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Aloyzasrap keitimas))
telKodas=976
}}
'''Mongolija''' ([[mongolų kalba|mong.]] ''Монгол улс'', [[Vaizdas:Monggol ulus.svg|30px]]) – valstybė [[Azija|Azijoje]], tarp [[Rusija|Rusijos]] ir [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos]].{{vikižodynas}} Didžiąją dalį Mongolijos teritorijos užima [[stepė]]s, šiaurėje ir vakaruose – [[kalnas|kalnai]], o pietuose – [[dykuma]]. Pagal plotą šalis yra 18-a pasaulyje, 2016 m. turėjo 3 081 677 gyventojų.
 
Mongolija yra antroji pagal plotą pasaulio valstybė po [[Kazachstanas|Kazachstano]], neturinti priėjimo prie atviros jūros.
 
== Istorija ==
{{pagr|Mongolijos istorija}}
 
[[Vaizdas:Mongol Empire map.gif|miniatiūra|kairėje|200px|Mongolų imperijos plitimas]]
XII a. pabaigoje [[Čingischanas]] suvienijo keletą klajojančių genčių į galingą imperiją. Pasiryžęs parengti geriausią to meto kariuomenę, Čingischanas sutelkė grėsmingas kavalerijos pajėgas. Apsiginklavę tokiais naujais ginklais kaip dūminės bombos ir parakas mongolai buvo nenugalimi. 1211 m. jie įsiveržė į [[Kinija (regionas)|Kiniją]], o netrukus užvaldė visą [[Azija|Aziją]]. Užkariavimai vyko neįtikėtinu greičiu, lemiamomis akimirkomis sutelkiant visas pajėgas reikiamoje vietoje. Visas karines operacijas mongolai kruopščiai apgalvodavo. Pakeliui plėšdami ir degindami, jie kėlė siaubą priešams. Mongolija tapo Mongolų imperijos, didžiausios pasaulio istorijoje imperijos, centru. 1227 m. Čingischanas mirė, didžiulę imperiją palikdamas keturiems savo sūnums, kurie per Mažąją Aziją ją išplėtė į [[Europa|Europą]]. Tačiau besivaržantiems chanams (mongolų karaliams) kovojant dėl valdžios, imperija subyrėjo, o į Mongolijos stepes grįžusią tautą užkariavo Kinija.
 
[[1921]] metais Mongolija išsikovojo nepriklausomybę padedant [[TSRS]]. Dėl to šalis tapo [[komunistine respublika]]. Komunistinė respublika išsilaikė iki [[1990]] m., o vėliau Mongolija tapo demokratine respublika.
 
== Politinė sistema ==
{{pagr|Mongolijos politinė sistema}}
 
Mongolija yra parlamentinė demokratinė respublika, bei turi savo Mongolijos konstituciją, kuri garantuoja visišką žmogaus laisvę. Mongolija turi dvi svarbias partijas tarp daugelio kitų.
 
Mongolijos prezidentas yra [[Nambarynas Enkbajaras]] (Nambaryn Enkhbayar).
 
== Administracinis suskirstymas ==
{{pagr|Mongolijos aimakai}}
 
Mongolija suskirstyta į 21 aimaką (''aymguud'', vns. ''aymag'') ir 1 savivaldybę (''hot'').
 
[[Vaizdas:Mongolia aymags.png|dešinėje|300px|miniatiūra|Mongolijos aimakai]]
Aimakai:<br />
* [[Archangajaus aimakas]]
* [[Bajan Ulegėjaus aimakas]]
* [[Bajanchongoro aimakas]]
* [[Bulgano aimakas]]
* [[Darchan Ulo aimakas]]
* [[Dornodo aimakas]]
* [[Rytų Gobio aimakas]]
* [[Vidurinio Gobio aimakas]]
* [[Gobio Altajaus aimakas]]
* [[Gobisumbero aimakas]]
* [[Chentėjaus aimakas]]
* [[Kobdo aimakas]]
* [[Chubsugulo aimakas]]
* [[Pietų Gobio aimakas]]
* [[Orchono aimakas]]
* [[Pietinio Changajaus aimakas]]
* [[Selengos aimakas|Selengės aimakas]]
* [[Suche Batoro aimakas]]
* [[Tiobo aimakas]]
* [[Ubso aimakas]]
* [[Dzabchano aimakas]]<br />
Savivaldybės:<br />
* [[Ulan Batoras]]
 
== Geografija ==
{{pagr|Mongolijos geografija}}
 
Šalis yra [[Centrinė Azija|Centrinėje Azijoje]] ir neturi išėjimo prie jūros. Valstybė apima didžiąją dalį [[Mongolijos plynaukštė]]s. Didžiąją dalį valstybės teritorijos užima stepės, šiaurėje ir vakaruose – kalnai, o pietuose – [[Gobio dykuma]]. Šalies aukščiausia vieta – Nairamdai, o žemiausia vieta siekia tik 560 m.
 
Šalies sostinė – [[Ulan Batoras]]. 2012 metų duomenimis ten gyveno apie 1,2 mln. gyventojų. Kiti didesni miestai – [[Darhanas]], [[Erdenetas]], [[Čoibalsanas]].
 
== Ekonomika ==
{{pagr|Mongolijos ekonomika}}
 
Mongolijos ekonomikos pagrindas yra kalnakasyba ir žemės ūkis. Mongolija yra turtinga gamtinių išteklių. Šalyje randama [[anglis|akmens anglies]], [[auksas|aukso]], [[varis|vario]] ir kitų iškasenų.
[[2005]] m. [[BVP]] tenkantis vienam gyventojui sudarė 1900 [[JAV]] dolerių. Mongolijos [[BVP]] stabiliai auga vidutiniškai po 6,2 proc. kasmet nuo [[2002]] metų.
Nepaisant tokio spartaus ekonomikos augimo, didelė dalis gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos (36,1 proc. – [[2004]] m.) duomenimis.
 
== Demografija ==
{{pagr|Mongolijos demografija}}
[[Vaizdas:Enfant de Mongolie.jpg|miniatiūra|dešinėje|200px|Jaunas mongolas]]
Šalies gyventojų tankumas yra vienas mažiausių pasaulyje – tik 1,97 žm./km². Maždaug 94,9 % Mongolijos gyventojų sudaro [[Mongolai|mongolų kilmės]] žmonės, 5 % – [[tiurkai]] (daugiausiai [[kazachai]]), 0,1 % – [[kinai]], [[rusai]] bei kitų tautybių žmonės. Daugelis rusų šalį paliko suirus [[Tarybų Sąjunga|Tarybų sąjungai]]. Po socializmo žlugimo labai staigiai nukrito ir gimstamumas: 1970–1975 m. vienai moteriai teko 7,33 vaiko, o 2009 m. – tik 2,33<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/mg.html CIA pasaulio faktų knyga: Mongolija]</ref> (''Pastaba'': šis rodiklis rodo ne paprastą gimstamumą, o kiek vidutiniškai pagal dabartines (arba tuometines) tendencijas moteriai tektų vaikų, jei visos moterys išgyventų visus savo vaisingus metus). Nepaisant to, gyventojų skaičius auga: 2009 m. metinis populiacijos prieaugis buvo 1,493 %. [[vidutinė gyvenimo trukmė|Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė]] skaičiuojant nuo gimimo 2009 m. Mongolijoje buvo 67,65 metų (vyrų – 65,23 m., moterų – 70,19 m.). Gyventojų sudėtis pagal amžių:
* 0-14 metų: 28,1 %
* 15-64 metų: 67,9 %
* 65 metų ir vyresni: 4 % (2009 m. apsk.)<ref name="CIA"/>
 
Vis daugiau mongolų gyvena miestuose. Net 40 % šalies populiacijos (1 363 000 žmonių) gyvena [[Ulan Batoras|Ulan Batore]] ir dar 13 % kitų miestų teritorijose. 2002 m. maždaug 30 % gyventojų pragyvenimo šaltinis buvo [[gyvulininkystė]]. Daugelis gyvulininkyste užsiiminėjančių mongolų yra bent iš dalies [[klajokliai]].
 
=== Kalbos ===
Oficiali kalba yra [[chalkų mongolų kalba|chalkų mongolų]] kalba, kuria kalba 90 % visų Mongolijos gyventojų. Šalyje yra kalbama įvairiais šios kalbos [[dialektas|dialektais]]. Raštui naudojama [[kirilica]]. Mongolijos vakaruose taip pat yra paplitusios [[Kazachų kalba|kazachų]] ir [[tuvių kalba|tuvių]] kalbos. Populiariausios negimtosios kalbos yra [[rusų kalba|rusų]] ir [[anglų kalba|anglų]], bet yra ir nemažai mokančių [[korėjiečių kalba|korėjiečių]], [[kinų kalba|kinų]], [[japonų kalba|japonų]] arba [[vokiečių kalba|vokiečių]] kalbą. Be to, didelė dalis jaunimo laisvai kalba kuria nors Vakarų Europos kalba, nes daug jaunų mongolų studijuoja arba dirba tokiose šalyse kaip [[Vokietija]], [[Prancūzija]], [[Italija]] ir [[Anglija]].
 
=== Religija ===
[[Vaizdas:Lamas Rumtek.jpg|miniatiūra|230px|Budistų vienuoliai]]
 
Religinė sudėtis (2004 m. apskaičiavimai):
* [[Lamaistai]] (Tibeto [[budistai]]) – 50 %
* [[Krikščionys]] ir [[šamanizmas|šamanistai]] – 6 %
* [[Musulmonai]] – 4 %
* Be religijos – 40 %
 
Dabartinės Mongolijos teritorijoje ilgą laiką buvo plačiai praktikuojamos įvairios šamanizmo formos ir tai paliko gilų pėdsaką Mongolijos religinėje kultūroje. Vis dėlto, vėliau šamanizmą palaipsniui išstūmė [[lamaizmas]]. Tarybų Sąjungos laikais valdžia smarkiai slopino religijų praktikavimą. Pagal [[Stalinas|Stalino]] nurodymus buvo nužudyta tūkstančiai vienuolių ir nugriauti beveik visi budistų vienuolynai, kurių Mongolijoje buvo daugiau nei 700. 1924 m. budistų vienuolių šalyje buvo apie 100 000, o 1990 m. – tik 110. Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. viešas religijų praktikavimas vėl buvo įteisintas ir lamaizmas vėl tapo dominuojančia Mongolijos religija. Atsiradus religinei laisvei, šalyje paplito ir kitos religijos, kaip islamas bei krikščionybė.
 
== Kultūra ==
{{pagr|Mongolijos kultūra}}
 
=== Namai ===
Didžiąją Mongolijos namų dalį sudaro [[Jurta|jurtos]]. Jos dažniausiai būna didžiausių miestų apylinkėse.
 
== Kita informacija ==
* [[Mongolijos ryšiai]]
* [[Mongolijos transportas]]
* [[Mongolijos karinės pajėgos]]
* [[Mongolijos tarptautiniai santykiai]]
* [[Mongolijos šventės]]
 
== Šaltiniai ==
* [http://ice.tsu.ru/index.php?option=com_content&view=article&id=134:2011-03-23-10-19-19&catid=43:2011-03-30-10-56-16&Itemid=88 Natalia Rudaya, Pavel Tarasov, Nadezhda Dorofeyuk, Nadia Solovieva… Holocene environments and climate in the Mongolian Altai reconstructed from the Hoton-Nur pollen and diatom records: a step towards better understanding climate dynamics in Central Asia // Quaternary Science Reviews]
{{Išnašos}}
{{Azija}}
 
{{Commons|Монгол улс|no=T}}
{{vikižodynas}}
 
[[Kategorija:Mongolija| ]]
111

pakeitimų