Jotvingiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jotvingių gyvenama teritorija iki XII-XIII a. apėmė žemes tarp Didžiųjų Mozūrijos ežerų vakaruose, Naugarduko, Slanimo ir Valkavisko rytuose, Šešupės vidurupio šiaurėje ir Narevo pietuose.<ref name=vle>[https://www.vle.lt/Straipsnis/jotvingiai-35171 Jotvingiai]]. Visuotinė lietuvių enciklopedija.</ref> Iki [[XII a.]]–[[XIII a.]] sąvartos jotvingių gyvenamas arealas pietvakariuose siekė [[Vakarinis Bugas|Vakarinio Bugo]] upę šiauriau [[Brestas (Baltarusija)|Bresto]], tačiau šią [[Vysla|Vyslos]]-[[Dniepras|Dniepro]] prekybos kelio atkarpą visuomet siekė kontroliuoti ir [[Kijevo Rusia]], o nuo [[XII a.]] pab. − jos dalies pagrindu susikūrusi [[Haličo-Volynės kunigaikštystė]]. [[983]] m. jotvingius puolė (ir nugalėjo) Rusios didžiojo kunigaikščio [[Vladimiras Sviatoslavičius|Vladimiro]], [[1038]] ir [[1040]] m. − [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]], [[1112]] m. − Volynės kunigaikščio Jaroslavo, [[1196]] m. − Haličo-Volynės didžiojo kunigaikščio Romano Mstislavovičiaus vedami pulkai. X-XI a. dregovičiai jotvingių teritorijoje įkūrė Valkaviską, Gardiną, Slanimą, Naudarduką ir kitus miestus.<ref>Zigmas Zinkevičius. Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius, 1993. P.32. ISBN 5-420-01085-2</ref>

Tautovardis „jotvingiai“ (''jatvjagi'', ''jatvengy'' rusų metraščiuose, ''jaczwingi'', ''jacvingi'', ''jatwingi'' lenkų metraščiuose<ref name=vle></ref>) istoriniuose šaltiniuose pasirodo [[X a.]]-XII a., tačiau mokslinėje literatūroje su jotvingiais tapatinami jau [[Klaudijus Ptolemėjus|Ptolemėjaus]] [[II a.]] sudarytame žemėlapyje minimi ''soudinoi''. Dėl autentiškos jotvingių genties savivardžio ir apskritai jų tautovardžio formos nesutariama; kai kurie tyrinėtojai (lenkų archeologas Ježis Nalepa (Jerzy Nalepa) ir jo sekėjai) spėja, kad jotvingių etnosą sudarė 3 ar 4 skirtingai vadinamos kiltys („gentys“), tačiau labiau argumentuotu turbūt laikytinas alternatyvus aiškinimas, anot kurio „etniškai monolitišką“ jotvingių etnosą skirtingais vardais vadino ne patys jotvingiai, bet jų kaimynai,– žinoma, kad [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)]] jotvingius vadino *''dainuviais'' ar *''deinuviais'', [[vokiečiai]] – „sūduviais“ (''Sudauer''), [[prūsai]], [[rusėnai]] ir (kurį laiką) [[lenkai]] – „jotvingiais“ (*''jotvingys'', ''jatviagi'', ''jacvingi'' ir pan.), lenkai – „polieksianais“ (sen. lenkų literatūroje jotvingiai lotyniškai vadinami žodžiu ''polexiani'', o Jotva – ''Polexia'',- galimas daiktas, kad ši lotyniška lenkiško kraštovardžio ''Polieksija'' forma kilusi iš liet. *''palenkšiai'', t. y. [[Palenkė]]s gyventojai).