Jotvingiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jotvingiai''' (dar vadinti '''sūduviais''', '''dainuviais''', '''poleksėnais''') – išnykusi [[Baltai|baltų]] tautagenčių grupė, [[VIII a. pr. m. e.]] – [[XIX a.]] gyvenusi [[Jotva|Jotvoje]] (teritorija, apimanti dabartinędabartinėje Lenkijos [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijąvaivadijoje]], dalįdalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinępietvakarinęėje [[Dzūkija|Dzūkijos]] dalį)dalyje. [[Jotvingių kalba]] ir kultūra buvo artima prūsams. [[XIII a.]]–[[XVI a.]] visus ar beveik visus jotvingius bent lingvistiškai asimiliavo [[rusėnai]], [[lietuviai]] ir [[lenkai]]. Vietiniuose rašytiniuose šaltiniuose jotvingiai minimi iki XIX a.

Jotvingių gyvenama teritorija iki XII-XIII a. apėmė žemes tarp Didžiųjų Mozūrijos ežerų vakaruose, NemunoNaugarduko, rytuoseSlanimo ir Valkavisko rytuose, Šešupės vidurupio šiaurėje ir Narevo pietuose.<ref>[https://www.vle.lt/Straipsnis/jotvingiai-35171 Jotvingiai]]. Visuotinė lietuvių enciklopedija.</ref> Iki [[XII a.]]–[[XIII a.]] sąvartos jotvingių gyvenamas arealas pietvakariuose siekė [[Vakarinis Bugas|Vakarinio Bugo]] upę šiauriau [[Brestas (Baltarusija)|Bresto]], tačiau šią [[Vysla|Vyslos]]-[[Dniepras|Dniepro]] prekybos kelio atkarpą visuomet siekė kontroliuoti ir [[Kijevo Rusia]], o nuo [[XII a.]] pab. − jos dalies pagrindu susikūrusi [[Haličo-Volynės kunigaikštystė]]. [[983]] m. jotvingius puolė (ir nugalėjo) Rusios didžiojo kunigaikščio [[Vladimiras Sviatoslavičius|Vladimiro]], [[1038]] ir [[1040]] m. − [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]], [[1112]] m. − Volynės kunigaikščio Jaroslavo, [[1196]] m. − Haličo-Volynės didžiojo kunigaikščio Romano Mstislavovičiaus vedami pulkai. X-XI a. dregovičiai jotvingių teritorijoje įkūrė Valkaviską, Gardiną, Slanimą, Naudarduką ir kitus miestus.<ref>Zigmas Zinkevičius. Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius, 1993. P.32. ISBN 5-420-01085-2</ref>