Vikipedija

Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:PrusBenedykt 002Dyboŭski. Бэнэдыкт Дыбоўскі (1910).jpg|thumb|BoleslovasBenediktas PrusasTadeušas Dybovskis 1910 m.]]
'''Benediktas (Tadeušas) Dybovskis''' ({{pl|Benedykt Tadeusz Dybowski}}, {{rus|Бенедикт Тадеуш Дыбовский}}; – ([[1833]] m. [[gegužės 12]] d. – [[1930]] m. [[sausio 30]] d.) - profesorius, gamtininkas, keliautojas, atradėjas ir gydytojas, [[Baikalo ežeras|Baikalo ežero]], [[Tolimieji Rytai|Tolimųjų Rytų]] ir [[Kamčiatkos kraštas|Kamčiatkos]] tyrėjas, [[Lvovas|Lvovo]] universiteto ir ''Szkoła Główna Warszawska'' profesorius, laikomas vienu iš [[Lenkai|lenkų]] [[Limnologija|limnologijos]] mokslo tėvu. Benediktas Tadeušas Dybovskis taip pat buvo [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis.
'''Boleslovas Prusas''' ({{pl|Boleslaw Prus}}, {{ru|Болеслав Прус}}; gimė kaip '''Aleksandras Glovackis'''; [[1847]] m. [[rugpjūčio 20]] d. – [[1912]] m. [[gegužės 19]] d.) – [[Lenkai|lenkų]] rašytojas, žurnalistas, redaktorius, feljetonistas.
 
Buvo kilęs iš bajorų šeimos, naudojo herbą Nalęcz. Jo jaunesnysis brolis Vladislovas Dybovskis – taip pat žinomas biologas. Benediktas Tadeušas Dybovskis gimė bajorų Dybovskių šeimoje Dubravos kaime (pl. ''Adamarynie'', brus. ''Адамарын каля Маладзечна''), tuometinėje [[Vileikos apskritis|Vileikos apskrityje]] [[Minsko gubernija|Minsko gubernijoje]], [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]. Iki [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] ši vietovė priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]. Baigė [[Minsko gubernija|Minsko gubernijos]] berniukų gimnaziją. Vėliau studijavo [[Tartu|Tartu]] (nuo 1853 m. iki 1857 m.), [[Vroclavas|Vroclavo]] (nuo 1857 m. iki 1858 m.) universitetuose mediciną.
Aleksandras Glovackis (Boleslovas Prusas) gimė bajorų Antano Glovackio ir Apolonijos iš Trembinskių šeimoje (''h. Prus'') Hrubieszów mieste, Pietų [[Lenkijos karalystė|Lenkijoje]]. Būdamas 3 metų neteko motinos, o 9 metų ir tėvo, todėl vaiku ėmė rūpintis senelė Marijana Trembinska, kuri gyveno [[Pulavai|Pulavuose]]. Po senelės mirties Aleksandras augo pas tetą Domicelę Olševską, kilusią iš Trembinskių, [[Liublinas|Liubline]], kur nuo 1854 m. lankė mokyklą. 1861 m. Aleksandras atsidūrė [[Sedlcos]] mieste, ir prižiūrimas 13 metų vyresniojo brolio Leono Glovackio, dirbančio istorijos mokytoju, 1862 m. pradėjo mokytis [[Kelcai|Kelcų]] gimnazijoje. 1863 m. Aleksandras Glovackis, brolio įtakoje nutraukė mokslus ir prisijungė prie [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]. Netrukus po savo šešioliktojo gimtadienio mūšyje jis patyrė sunkių traumų. Po penkių mėnesių buvo paimtas į nelaisvę ir kalinamas.
 
Studijų [[Vroclavas|Vroclave]] metu vyko į ekspedicijas tyrinėti jūrines [[Žuvys|žuvis]] ir [[vėžiagyviai|vėžiagyvius]]. 1858–1860 metais [[Berlynas|Berlyno]] universitete studijavo [[Paleontologija|paleontologiją]], [[Botanika|botaniką]] ir [[Medicina|mediciną]]. 1860 m. [[Berlynas|Berlyne]] apsigynė daktaro disertaciją apie bičių determinaciją (''Commentationis de parthenogenesi specimen''). [[Berlynas|Berlyne]] Dybovskis išleido knygą apie ištyrinėtus [[Vėžiagyviai|vėžiagyvius]] (''Branchipus grubii''). 1861 m. Jis grįžo į [[Tartu]] ir pristatė universitetui darbą apie karpių porūšio žuvis. Šis darbas jam pelnė puikaus mokslininko reputaciją.
1864 m. sausio 10 d. Aleksandro Glovackio poema „Pegasas“, pasirašyta su slapyvardžiu "''Jan in Oil''", buvo paskelbta "''Kurier Niedzielny''". 1864 m. sausio 20 d. Aleksandras Glovackis buvo vėl suimtas už dalyvavimą [[1863 m. sukilimas|sukilime]]. Nuo sausio iki balandžio jis sėdėjo kalėjime [[Liublinas|Liublino]] pilyje ir kareivinių pastate (šiandien – Liublino katalikų universiteto pastatas). Karo teismas atėmė iš jo kilmingumą (bajorystę). Glovackis buvo atiduotas jo dėdės Klemenso Olševskio priežiūrai, nes brolis Leonas Głovackis kentėjo nuo nepagydomos psichikos ligos. Po išsilaisvinimo iš kalėjimo Aleksandras Glovackis tęsė mokslus [[Liublinas|Liublino]] gimnazijoje. Jis buvo Juzefo Sklodovskio, [[Marie Curie|Marijos Sklodovskos - Kiuri]], senelio, auklėtinis.
 
[[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] metu Dybovskis buvo sukilimo valdžios įgaliotinis Lietuvoje ir Gudijoje. Už dalyvavimą manifestacijose prie [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedros]] Dybovskis buvo suimtas ir įkalintas. Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] numalšinimo jis buvo nuteistas mirties bausme, pakariant, tačiau aktyvios [[Vokiečiai|vokiečių]] zoologų gynybinės kompanijos dėka ir tarpininkaujant [[Otto von Bismarck|Otui fon Bismarkui]], mirties bausmė Dybovskiui buvo pakeista 12 metų [[Sibiras|Sibiro]] tremtimi.
[[Liublinas|Liublino]] gimnaziją Glovackis baigė 1866 m. birželio 30 d. Po to ketino toliau tęsti studijas [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], tačiau to neleido jo finansinė padėtis. 1866 m. Glovackis ėmė studijuoti [[Varšuva|Varšuvos]] universiteto Matematikos ir fizikos fakultete. Besimokydamas universitete, vertėsi privačiomis pamokomis, tačiau jos nedavė pelno. Laisvalaikiu rašė straipsnius laikraštyje „''Kurier Świąteczny''“, pasirašinėjo slapyvardžiu "''Jan in Oil''". Dėl finansinių sunkumų Glovackis kuriam laikui buvo priverstas nutraukti studijas (1869 m.). Tuo metu išvyko į [[Pulavai|Pulavus]], kur kažkiek laiko studijavo Kaimo ir miškininkystės instituto Miškininkystės fakultete, tačiau jau 1870 m. rugsėjo mėn. grįžo į [[Varšuva|Varšuvą]]. Baigęs studijas išbandė įvairius darbus: buvo fotografas, gatvės oratorius, šaltkalvis gamykloje. 1871 m. Glovackis išvertė [[Anglai|anglų]] filosofo [[John Stuart Mill]] kūrinį „Logika“.
 
[[Sibiras|Sibiro]] tremtyje 1865 metais Benediktas Dybovskis kartu su kitu [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyviu, tremtiniu, zoologu Viktoru Godlevskiu tyrinėjo šių kraštų fauną. Po dvejų metų tremties Dybovskis ir Godlevskis gavo leidimą gyventi ''Kultuk'' kaime. Sunkiomis sąlygomis, dažnai esant 40 laipsnių šalčio, rankomis pagamintų įrankių pagalba jie pradėjo tyrinėti [[Baikalo ežeras|Baikalo ežero]] gelmių fauną. Mokslininkai taip pat tyrė [[Amūras (upė)|Amūro]] upės, [[Jablono kalnagūbris|Jablono kalnagūbrio]] šlaitų fauną, vietoves netoli [[Čita|Čitos]] miesto. Tyrinėjimų metu Dybovskis atrado keletą naujų gyvūnų rūšių, aprašė 116 [[Vėžiagyviai|vėžiagyvių]] rūšių, 6 naujas [[Žuvys|žuvų]] rūšis. Iš surinktos tuose kraštuose medžiagos vėliau jo brolis Vladyslovas Dybovskis aprašė 88 [[Moliuskai|moliuskų]] rūšis.
'''[[Boleslovas Prusas|Daugiau…]]'''▼
 
▲'''[[BoleslovasBenediktas PrusasDybovskis|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikiprojektas:Savaitės_straipsnis/Straipsnis"