Italija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.58.82.105 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Italas keitimas)
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 52:
Italijos istorija yra turbūt svarbiausia visų palei [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūrą]] išsidėsčiusių šalių kultūriniam ir socialiniam vystymuisi. Po Didžiosios Graikijos, [[etruskai|etruskų]] civilizacijos ir ypač [[Romos imperija|Romos imperijos]], kuri dominavo šioje pasaulio dalyje daugelį šimtmečių, atėjo viduramžių humanizmas ir [[Renesansas]], toliau formavęs Europos filosofiją ir meną. Romos mieste yra bene patys įspūdingiausi baroko paminklai.
 
[[XVI a.]] didžiojoje Italijos dalyje įsitvirtino [[Ispanija]], o po [[1701]]–[[1714]] m. Ispanijos pakilimo karų – Austrijos [[Habsburgai]]. Romoje yra svarbiausi [[barokas|baroko]] epochos paminklai. Nuo [[XVIII a.]] pabaigos Italijoje prasidėjo judėjimas už nacionalinį išsivadavimą ir teritorinio susiskaidymo likvidavimą (Risordžimento). [[XVIII a.]] pab. – [[1814]] m. Italija buvo [[Napoleonas|Napoleono]] Prancūzijos valdžioje. 1814-151815 m. Vienos kongresas Italijoje atkūrė feodalines-absoliutines monarchijas. Kovai už Italijos suvienijimą vadovavo [[karbonarai]], „Jaunoji Italija“ ir kitos organizacijos.
 
[[1859]] m. Austrija neteko [[Lombardija|Lombardijos]], kuri buvo prijungta prie [[Sardinija|Sardinijos]]. Iki [[1860]] m. pabaigos Italijos teritorija praktiškai buvo apjungta aplink [[Sardinijos karalystė|Sardinijos karalystę]] (nuo [[1861]] m. – Italijos karalystė). Pagrindinis Italijos susivienijimo architektas buvo [[Kamilas Kavūras]], Viktoro Emanuelio ministras. Pati Roma dar dešimtmečiui liko popiežių valdžioje ir Italijos karalystės dalimi tapo tik [[1870]] m. [[rugsėjo 20]] d. galutinio Italijos susivienijimo dieną. Popiežiams liko Vatikanas, svarbus anklavas, iš visų pusių apsuptas Italijos (Romos miesto).
 
[[Benitas Musolinis|Benito Musolinio]] fašistinė diktatūra ([[1922]]–[[1943]]) užgrobė [[Etiopija|Etiopiją]] ([[1935]]–[[1936]]) ir [[Albanija|Albaniją]] ([[1939]]). Sudariusi karinę sąjungą su [[Vokietija]] ir [[Japonija]], [[1940]] m. Italija įstojo į [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] ir jį pralaimėjo. [[1945]] m. pasipriešinimo judėjimo ir anglų bei amerikiečių pajėgų Italija buvo išlaisvinta. [[1946]] m. referendumas dėl monarchijos pasibaigė Italijos respublikos paskelbimu ir naujos konstitucijos priėmimu [[1948]] m. [[sausio 1]] d. Karališkosios šeimos nariai buvo išsiųsti į tremtį, dėl jų ryšių su fašistiniu režimu ir grįžti į šalį jiems leista tik [[2002]]  m.
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] politinėje arenoje dominavo Krikščionių demokratų partija, kuri [[1945]]–[[1981]] ir [[1987]]–[[1992]] m. formavo vyriausybes. Didelis korupcijos augimas visose valdžios grandyse privedė prie rinkimų sistemos pakeitimo. [[1993]] m. [[rugpjūčio 4]] d. priimtas naujas parlamento rinkimų įstatymas. Italija buvo tarp [[NATO]] ir [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]] įsteigusių valstybių, [[1999]] m. įsivedė [[Euras|eurą]].
Eilutė 65:
 
== Politinė sistema ==
<br />{{main|Italijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Obelisk of montecitorio arp.jpg|thumb|right|270px|Atstovų rūmai]]