Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

1 199 baitai pašalinti ,  prieš 6 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Виборчі урни в Україні.jpg|miniatiūra|Balsadėžės Ukrainos prezidento rinkimuose 2019 m.]]
[[Vaizdas:Kaunas - Freiheitsallee - Wappen der Partnerstädte.jpg|thumb|Miestų–partnerių stendas Kaune]]
'''Balsadėžė''', arba ''balsavimo dėžė, urna'' – konteineris su kiauryme jo viršuje [[Balsavimo biuletenis|balsavimo biuleteniams]] įmesti ir saugoti. Dažniausiai tai keturkampė dėžė, kuri gali būti pagaminta iš įvairių medžiagų. Prieš pradedant [[balsavimas|balsavimą]], rinkimų komisijos nariai užantspauduoja konteinerį, kuris [[Slaptas balsavimas|slapto balsavimo]] procese užpildomas rinkėjų biuleteniais. Atidaromas tik pasibaigus balsavimui, norint suskaičiuoti įmestus biuletenius.
'''Miestų partnerystė''' – partnerystė tarp dviejų ir daugiau miestų (jų sudėtinių dalių), dažniausiai esančių skirtingose valstybėse, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, draugystės ir bendradarbiavimo. Partnerystės tikslas – keistis patirtimi ekonomikos, informatikos ir kultūros srityse. Šis miestų bendradarbiavimas pasaulyje apibrėžiama įvairiai. Anglakalbėje Europoje jis neretai vadinama ''miestų – dvynių'' ({{en|town twining}}) terminu, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje paplitęs ''miestų – seserų'' ({{en|sister cities}}) pavadinimas.
 
Kai kuriose šalyse, siekiant išvengti balsavimo procedūros pažeidimų, pavyzdžiui, neteisėto papildomų biuletenių įmetimo, įstatymu nustatyta, kad balsavimo dėžės turi būti skaidrios, permatomos. Taip stebėtojai gali matyti balsavimo procesą ir prieigą prie balsavimo dėžių, be to, gali būti pasitelkiamos vaizdo stebėjimo sistemos.
Sovietinio lagerio šalyse buvo naudojama ''susigiminiavusių miestų'' ({{ru|породненые города}}) ar ''miestų įbrolių'' ({{ru|города побратимы}}) sąvokas. Miestų bendradarbiavimui buvo siekiama suteikti deklaratyvų ir propagandinį pobūdį. Antra vertus, planinės ekonomikos ir šaltojo karo sąlygomis kitokie ryšiai tarp skirtingų šalies miestų vargu ar buvo įmanomi. Pastaruoju metu Europoje paplito ''miestų partnerystės'' terminas, geriau atspindintis bendradarbiavimo įvairovę. Pirma, istoriniuose dokumentuose minima miestų draugystė buvo tarp vokiečių [[Paderbornas|Paderborno]] ir prancūzų [[Le Manas|Le Mano]]. Oficiali gi partnerystės sutartis tarp dviejų paminėtų miestų buvo pasirašyta 1967 m. Šiuolaikinio miestų bendradarbiavimo pradžia laikoma 1913 m. sutartis tarp [[Rotveilis|Rotveilio]] ([[Vokietija]]) ir [[Brugas|Brugo]] ([[Šveicarija]]). Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] sugriautus Rytprūsių miestus ėmė globoti to išvengusios metropolijos vakarinėje ir centrinėje Vokietijos dalyse. Taip atsirado miestų globos sutartis tarp tuometinio [[Memelis|Memelio]] ([[Klaipėda|Klaipėdos]]) ir [[Manheimas|Manheimo]] ir kt. miestų. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Europoje sustiprėjo noras ne kariauti, o kurti ir draugauti. Vietoj neapykantos ir paniekos nugalėtiems vokiečiams buvo pasiūlytas bendradarbiavimas atkuriant šalį demokratiniais pagrindais. Pirmoji naujausių laikų miestų partnerystė gimė 1947 m. tarp [[Krailsheimas|Krailsheimo]] ([[VFR]]) ir [[Verdingtonas|Verdingtono]] (''Worthington'', [[JAV]]) bei tarp [[Bona|Bonos]] (VFR) ir [[Oksfordas|Oksfordo]] (Didžioji Britanija). 1950 metais tarpmiestiniai ryšiai užmegzti tarp [[Liudvigsburgas|Liudvigsburgo]] (VFR) ir [[Monbeljaras|Monbeljaro]] (Prancūzija). Pastarasis miestas, kurio gyventojų daugumą sudarė [[vokiečiai]], tapo pavyzdžiu kitiems Prancūzijos miestams. 1951 m. [[Ženeva|Ženevoje]] susirinkę penkiasdešimties VFR ir Prancūzijos miestų vadovai įkūrė Europos bendruomenių tarybą (nuo 1984 m. vadinama [[Europos Regionų ir bendruomenių taryba]]. Be kitų funkcijų, ši taryba skatina ir miestų komunų bendradarbiavimą – t. y. partnerystę. 1957 metais buvo įsteigta Pasaulinė miestų – partnerių organizacija. Balandžio mėnesio paskutinis sekmadienis paskelbtas miestų partnerystės diena. Sovietų Sąjungoje „broliški miestai“ 1964 metais susijungė į Asociaciją, kuri, savo ruožtu, priklausė Sovietinių draugystės bendrijų sąjungai. Sąjungos tikslas – kontroliuoti visus galimus ryšius su užsieniu. Kritikuota dėl ryšių su tuometiniu [[KGB]], galiausiai 1991 m. gruodyje ji buvo paleista.
[[Romos respublika|Romos respublikoje]] iš pradžių kiekvienas rinkėjas pareikšdavo savo pasirinkimą žodžiu pareigūnui, kuris jo balsą užrašydavo oficialioje lentelėje. Tačiau vėliau Respublikoje buvo įvestas slaptas balsavimas, ir rinkėjai savo balsus pradėjo registruoti [[Stilius (rašiklis)|stiliumi]] ant vaškuotų [[Buksmediniai|buksmedžio]] lentelių, kurias įmesdavo į balsavimo [[urna|urną]]. Pirmą kartą [[Anglija|Anglijoje]], Pontefrakte ([[Vakarų Jorkšyras]]) balsavimas su popierinių biuletenių metimu į balsadėžę užfiksuotas [[1872]] m. [[rugpjūčio 15]] d. pagal sąlygas, numatytas neseniai tais pačiais metais priimtame Balsavimo akte. Pontefrakto muziejuje saugoma išlikusi originali balsavimo dėžė su vaškiniu antspaudu.
 
Pagal naujus reikalavimus, nuo [[2019]] m. įprasto skaidraus permatomo balto [[plastikas|plastiko]] balsadėžės rinkimuose tapo nepermatomos, nors dar ne taip seniai buvo reikalavimas, kad urnos būtų skaidrios. Dėl sulaukiamų skundų ir iš rinkėjų, ir iš [[politinė partija|politinių partijų]], kad neva kai kuriuose biuleteniuose matyti, už ką rinkėjas balsavo, [[Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausioji rinkimų komisija]] atsižvelgė į šias pastabas.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
 
[[Miestų partnerystėBalsadėžė|Daugiau…]]
 
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>